„Rusnė – Aukštupėnuose“, – taip pastarųjų dviejų mėnesių situaciją savo kieme vadina aukštupėnietė Gražina Graičiūnienė. Nuo rudens ji su vyru Arvydu dieną naktį priversti siurbti vandenį, kuris į jų melioracijos šulinį atiteka iš aplinkinių laukų. Šeimininkai spėja, kad tokius vargus jiems atnešė prieš porą metų netoliesi vykdyti melioracijos darbai. Jų problemas suprantantis seniūnas padėti neskuba ir kol kas bent trys Aukštupėnų kiemai nuolat skendi vandenyje.
Melioruoja gretimus laukus
Praėjusią savaitę į redakciją kreipėsi Aukštupėnų gyventoja G. Graičiūnienė. Moteris juokavo, kad ją vieną dieną turėtų kaimynai paskųsti, o ne ji redakcijai pasakoti apie Aukštupėnus semiančias gamtos stichijas. Jau antrus metus užėjus rudenio darganoms ar šaltojo sezono atlydžiams pašnekovės ir jos kaimynų valdas apsemia iš aplinkinių laukų senais melioracijos vamzdynais sruvenantis vanduo.
Nuvykus į Lauko gatvę Aukštupėnuose iš tiesų teko išvysti čiuožyklomis virtusius sodus, kelius. O G. Graičiūnienės kieme zvimbė elektrinis siurblys. Jis, pasak šeimininkės, jau nuo rudens visą parą būna įjungtas ir siurbia vandenį iš rezervuaro kieme į aplinkines žemes.
Pašnekovė paaiškino, kad į jos kiemą vamzdžiais vanduo teka ne tik iš jos namo rūsio, bet ir iš vamzdynų, nutiestų į gretimus laukus. O iš tiesų tai į juos turėtų nutekėti aukštupėniečių kiemų vanduo.
„Taip išeina, kad mes dabar melioruojame aplinkinius kiemus ir laukus. Viskas melioracijos vamzdynais suteka į mūsų rezervuarą, – kalbėjo G. Graičiūnienė. – Neturėdami ką daryti, vandenį siurbiame ir leidžiame į mažiau naudojamą žemę. Tačiau jis kaupiasi mūsų soduose, gatvėje. Nuo to kenčia vaismedžiai – jau keletą teko ir nupjauti, ardoma kelio danga. O kur dar išlaidos už elektrą – juk tiek laiko dirba elektrinis siurbliukas.“
Nuo tokio potvynio kenčia ir kiti kaimynai. Kai kurie jų vandenį siurbia į didelės talpos cisternas ir išveža į laukus.
Remontavo ne kartą
Šią problemą, G. Graičiūnienės teigimu, žino ne tik Kupiškio seniūnijos seniūnas Julius Vytautas Semėnas, bet ir kiti Savivaldybės specialistai. Ne kartą, anot jos, čia vyko ir drenažo remonto darbai. Po jų nepageidaujami drėgmės šaltiniai tik persikeldavo į kitą vietą.
„Melioruota čia dar kolūkio metais. O kai vyko mūsų namų statybos, niekas nežiūrėjo, kur ėjo vamzdynai, – buvo atliekami kasinėjimo darbai. Dabar kenčiame, bet vis tiek reikia kažką daryti – negalime taip gyventi“, – rodydama iš melioracijos specialistų gautus drenažo planus sakė G. Graičiūnienė.
Dėl šios bėdos kalbintas Kupiškio seniūnijos seniūnas J. V. Semėnas sakė, kad melioracijos tinklų planai sovietmečiu buvo ne itin tikslūs. Todėl net ir remontuojant šiais laikais jie kartais suklaidina.
„Ši situacija mums yra žinoma. Du kartus drenažai buvo remontuojami toje vietoje. Pataisius vieną galą, problemų atsirasdavo kitame“, – teigė seniūnas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ