Tvarkingai lentynose išdėliotos parduotuvių prekės suvilioja ne vieną ilgapirštį. Prekybininkai kaip susitarę tvirtina, kad ne badas žmones stumia į tokius žygius. Kramtomoji guma, cigaretės, šokoladukai – tokios dažniausiai nugvelbiamos prekės iš maisto perduotuvių ir prekybos centrų tampa pramoga jaunimui ir adrenalino mėgėjams. Vagiamos ir brangesnės prekės, tačiau parduotuvių vagišiai stengiasi paskaičiuoti, kad neperžengtų smulkios vagystės ribų.
Stengiasi neperžengti ribos
Per praėjusius metus pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. (Smulkusis svetimo turto pagrobimas) mūsų rajone surašyti 47 protokolai. 2011 metais tokių buvo 48.
Kupiškio rajono policijos komisariato duomenimis, apie 90 proc. protokolų dėl smulkaus svetimo turto pagrobimo surašyta dėl vagysčių iš parduotuvių.
„Iš skaičių matosi, kad nustatomų smulkiųjų vagysčių skaičius išlieka stabilus. Daugumą vagysčių prekybos centruose pastebi saugos darbuotojai vaizdo kamerose“, – sakė Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas Džeraldas Baliūnas.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį asmuo baudžiamas, kai pagrobto turto vertė ne didesnė nei 1 MGL dydžio suma (130 litų). Už tokią veiką numatyta bauda nuo 300 iki 700 litų arba administracinis areštas nuo 10 iki 30 parų.
„Šios ribos dažniausiai stengiasi neperžengti asocialūs asmenys, narkomanai, kurie už tokias veikas būna baudžiami kelintą ar net kelioliktą kartą. Kai kam smulkios vagystės yra tapę pragyvenimo šaltiniu. Nors tai daugiau pasakytina apie didžiuosius miestus“, – apie parduotuvių vagišius kalbėjo pareigūnas.
Nuo ragautojų iki planuotojų
Bendrovės „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė teigė, kad įvairių vagysčių šios įmonės prekybos centruose pasitaiko kasdien. Dažniausiai vagiama viskas, ką galima greitai realizuoti. O labiausiai vagis domina prabangos prekės, kosmetika, brangūs alkoholiniai gėrimai.
Todėl „Maximos“ prekybos centruose nuolat investuojama į apsaugos sistemas. Ir vagysčių, pasak O. Malaškevičienės, šio tinklo parduotuvėse kasmet mažėja.
Nors vagys, atstovės ryšiams pastebėjimu, taip pat tobulina savo įgūdžius: „Kai kurie vagys yra itin išradingi – į parduotuvę ateina pasiruošę, apgalvoję, kaip ir ką ims, kur slėps. Kiti vagia impulsyviai ir akivaizdžiai tikėdamiesi, kad parduotuvės darbuotojai to nepastebės. Pasitaiko ir vadinamųjų ragautojų – ragauja riešutus, saldainius, glazūruotus sūrelius, vynuoges ir pan. Tokiais atvejais paprastai pakanka tik parduotuvės darbuotojų, apsaugos atstovų sudrausminimo.“
Ilgapirščių kontingentas įvairus, „Maximos“ parduotuvėse, pasak pašnekovės, vagia tiek moterys, tiek vyrai. Šios bendrovės apsaugos darbuotojų pastebėjimu, atpažinti vagies pagal išvaizdą tikrai negalima. Nereikia manyti, kad vogti ateina vien asocialiai atrodantys žmonės.
Dėmesys apsaugai
„Planuodami naują parduotuvių įrangą, įvertiname ir prekių saugumo aspektą, tarkim, nauji cigarečių virš kasų stovai apsaugo nuo vagysčių, nes pats pirkėjas cigarečių pasiimti negali – turi paprašyti kasininkės paduoti. Akivaizdu, kad parduotuvėse, kur tokie stovai įmontuoti, cigarečių vagysčių skaičius sumažėjo“, – apie kai kurias gudrybes, saugančias nuo vagysčių, pasakojo O. Malaškevičienė.
Anot jos, „Maximos“ parduotuvėse apsaugos darbuotojų darbą reglamentuoja vidaus taisyklės. Jeigu pirkėjas įtariamas vagyste, apsaugos darbuotojai jį gali sustabdyti tik po to, kai žmogus susimoka kasoje. Vagyste įtariamas žmogus kviečiamas į apsaugos monitorinę, kur laukiama atvykstant policijos pareigūnų, kurie ir tiria galimo nusikaltimo aplinkybes.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ