Dažnas miestelėnas ryte randa ne laiškais ar laikraščiais užimtą, bet reklaminiais lankstinukais aklinai prikimštą pašto dėžutę. Nuo tokios nepageidaujamos reklamos patys turėtume apsaugoti savo laiškadėžes įspėjamaisiais užrašais. Jei ir tai nepadeda, tenka įsikišti ir institucijoms.
Pažymėkite pašto dėžutes
Dabartinėje viešojoje ir net privačioje erdvėje tiek daug reklamos, kad, atrodo, kitą kartą ir atsidarius šaldytuvą nenustebtum išvydęs dovanėlę palikusią mamą gamtą ar margarino paskanauti siūlantį neaiškų, riebaluotą personažą.
Tik patys vartotojai gali apsiginti nuo vis drąsėjančių verslininkų ir jų agresyvios reklamos.
Ko gero, ne vieną erzina nuolat į pašto dėžutes plūstantys reklaminiai lankstinukai.
Jau nuo sausio 1 d. įsigaliojo Pašto įstatymo nuostata, kuri padės atsikratyti nepageidaujamų siuntinių. Tokia praktika jau seniai taikoma daugelyje kitų Europos valstybių.
„Jeigu gavėjas nepageidauja gauti reklamos, jis, siekdamas aiškiai išreikšti šį nesutikimą, ant gaunamųjų laiškų dėžutės nurodo, kad reklamos gauti nepageidauja. Asmenys, pažeidę šį gavėjo nesutikimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka“, – sakė vartotojų skundus dėl nepageidajamos reklamos priimančios Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus l. e. p. vedėja Kristina Grigaitė.
Gavusi vartotojo rašytinį prašymą dėl nepageidaujamos reklamos siuntimo į pašto dėžutes, pasak pašnekovės, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pirmiausia kreipiasi į verslo subjektą bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nuostatomis, prašo verslo subjekto pateikti paaiškinimą, kokiu pagrindu vartotojui teikiama reklama. Vartotojai, gavę nepageidaujamą reklamą, priklausomai nuo jos turinio turėtų kreiptis atitinkamai į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Pagal šių institucijų surašytus Reklamos įstatymo pažeidimo protokolus pažeidimus nagrinėja bei sankcijas taiko Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Vartotojo prašyme ištirti nepageidaujamos reklamos siuntimo atvejį reikėtų kuo tiksliau aprašyti skundžiamus veiksmus ir su jais susijusias aplinkybes. Prie prašymo reikėtų pridėti visus turimus galimą Reklamos įstatymo pažeidimą pagrindžiančius įrodymus: nurodymo, kad asmuo nepageidauja gauti reklamą, įrodymus, kada toks nurodymas uždėtas ant pašto dėžutės, gautos nepageidaujamos reklamos egzempliorių ir pan.
Šioms aplinkybėms įrodyti tinkamos administracinio proceso įrodinėjimo priemonės: ginčo šalių ir jų atstovų paaiškinimai, liudytojų parodymai, daiktiniai įrodymai, dokumentai ir kiti rašytiniai, garso bei vaizdo įrodymai.
Už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal kompetenciją gali skirti baudą nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už šių reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą gali taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą, neskirdama reklaminės veiklos subjektams baudos.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ