Jau įprasta tapo mobiliuosiuose telefonuose sulaukti reklaminių žinučių apie įvairius išpardavimus ir akcijas. Pranešimai, siūlantys įsigyti įvairių prekių ar paslaugų, pasiekia ir mūsų elektroninius paštus. O prieš Seimo rinkimus savo kandidatūrą tokiu būdu išdrįso pasiūlyti ir ne vienas politikas.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija įspėja, kad tokių pranešimų, jei nesate tam davę sutikimo, negali būti.
Be sutikimo draudžiama
2012 metais Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gavo 42 skundus dėl tiesioginės rinkodaros – tai yra gyventojus be jų prašymo pasiekė reklaminė informacija SMS žinutėmis, telefono skambučiu ar elektroniniu paštu.
„Jei nesate siuntėjui davę sutikimo, kad norite gauti reklaminę informaciją, neturėtumėte gauti tokių pasiūlymų, be to, siuntėjas turi nurodyti būdą, kaip lengvai tokių žinučių atsisakyti“, – sakė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Grikinaitė.
Pasak pašnekovės, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme (ERĮ) nustatyta, kad elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, naudoti siekiant tiesioginės rinkodaros leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą.
Taigi gavę tiesioginės rinkodaros pasiūlymą, turime pagalvoti, ar anksčiau nesame davę tokio sutikimo – pavyzdžiui, dalyvaudami akcijose, žaidimuose, pildydami anketas, tapdami lojalumo programos dalyviu.
Tame pačiame įstatyme, A. Grikinaitės duomenimis, yra įtvirtinta, kad asmuo, kuris teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Asmenų duomenų teisės apsaugos įstatymo (ADTAĮ) nustatyta tvarka ir sąlygomis gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jei klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jei klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.
Taip pat pašnekovė pažymėjo, kad tiesioginės rinkodaros pasiūlymai gali būti siunčiami tik esamiems klientams, laikantis nustatytų sąlygų, o kitiems asmenims gali būti siunčiama tik esant jų išankstiniam sutikimui.
Kur kreiptis?
„Fizinių asmenų asmens duomenys Lietuvoje tvarkomi vadovaujantis ADTAĮ. Jame numatomos ir gyventojų, kaip duomenų subjektų, teisės. Todėl, jei tiesioginės rinkodaros pasiūlymą gavote savo asmeninio elektroninio pašto adresu ar telefono ryšio numeriu ir neprisimenate, ar buvote davę sutikimą, arba norite sužinoti, iš kur gauti jūsų duomenys, vadovaudamiesi ADTAĮ, turite teisę iš duomenų valdytojo gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi ir kokiems duomenų gavėjams buvo teikiami bent per paskutinius vienerius metus. Jei kreipsitės į tiesioginės rinkodaros siuntėją prašydami pateikti aukščiau nurodytą informaciją, atsakymas Jums turės būti pateiktas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų“, – aiškino A. Grikinaitė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ