Paskutinį kartą šiais metais rajono Tarybos nariai, susirinkę į posėdį, dirbo konstruktyviai, nors kartu su papildomais darbotvarkės klausimais priėmė ne taip ir mažai – 44 sprendimus.
Vargas dėl dydžio
Pirmiausiai buvo svarstomas rajono Savivaldybės strateginis 2013-2015 metų veiklos planas. Jis buvo parengtas per gana trumpą laiką – 2 mėnesius. Šio plano parengimas kainavo 60 tūkstančių litų. Tai svarbus ir savivaldybėms privalomas dokumentas, kurio apimtis ne taip ir mažas – beveik 100 puslapių. Kai kurie Tarybos nariai planą pristačiusio Valdo Pučkoriaus teiravosi, kodėl jis yra toks ilgas. Pasak pranešėjo, pirmą kartą planas visuomet būna didesnis, išsamesnis, o ateityje jis galės būti kažkiek glaustesnis.
„Ar yra tokių Tarybos narių, kurie ranką prie širdies pridėję galėtų pasakyti, kad jį visą perskaitė? O tai labai svarbus dokumentas – 2 metų rajono strateginis veiklos planas. Ar galima balsuoti už dokumentą, išsamiai su juo nesusipažinus? – klausė Tarybos narys Dainius Bardauskas. – Negerai, kai tokie rimti dokumentai yra išmetami svarstymui metų pabaigoje.“
Su šia Tarybos nario mintimi sutiko ne visi Tarybos nariai. „Negaliu sakyti, kad 100 procentų susipažinau, tačiau jį skaičiau“, – sakė meras Jonas Jarutis.
„Esu vienas iš tų, kuris sunkiai, bet perskaičiau visą planą“, – prisipažino Tarybos narys Jonas Blaževičius.
Kiti Tarybos nariai tvirtino, kad vartydami planą sugebėjo atsirinkti tai, kas reikia, ką turėtų žinoti.
Visi kalbėtojai pripažino, kad nuveiktas didelis darbas, todėl už tai, kad būtų patvirtintas Savivaldybės strateginis 2013-2015 metų veiklos planas balsavo beveik vienbalsiai. Iš 23 posėdyje dalyvavusių Tarybos narių 22 balsavo už ir tik vienas – D. Bardauskas – susilaikė.
Daugiau pastabų dėl rajono Savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos sulaukė šio darbo vadovė Kristina Gaučė. Nors pranešėja teigė, kad tai yra dar tik tarpinis, o ne galutinis produktas, Tarybos nariai siūlė rengėjams būti atidesniems ir nedaryti akivaizdžių gramatinių klaidų – taisyklingai rašyti vietovardžius. Kiti buvo dar kategoriškesni ir šią koncepciją pavadino žinomų tiesų ir utopijos mišiniu.
Išliko senoji tvarka
Svarstant klausimą dėl priedų skyrimo įstaigų vadovams buvo prisiminta, kad kai kurios kasmet sakomos tiesos taip ir liko tik kalbomis.
Pasak Tarybos nario Valentino Beinorio, priedas negali būti atlyginimo dalis. Jis turi būti mokamas už papildomų užduočių atlikimą, gerą darbą. „Nuostatai ir nustatyti kriterijai, pagal kuriuos vertinamas darbas, liko tik formalumas, – sakė V. Beinoris. – Manau, kad tas vadovas, kuris įvykdė visus 11 kriterijų, turėtų gauti maksimalų priedą, o tas, kuris septynis ar mažiau – atitinkamai mažesnį priedą.“
Pasak Tarybos nario D. Bardausko, dabar prašymuose skirti priedus įvardijami tokie darbai, kuriuos ir privalo vykdyti įstaigos vadovai. „Ar reikia atlyginimo priedą skirti gaisrininkų vadovui už tai, kad vandeniu užliejo miesto čiuožyklą ar padėjo organizuoti bulių kautynes? – retoriškai klausė Tarybos narys savo kolegų. – Yra Vyriausybės nutarimas, kuriuo vadovaujantis galima skirti tarnybinių atlyginimų priedus ir taip išsispręstų visa painiava.“
Padiskutavus šiuo klausimu visgi buvo nuspręsta viską palikti, kaip ir buvo siūlyta. Nuo kitų metų 35 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio personalinius priedus gaus Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, Kultūros centro direktorius Rapolas Lukoševičius, rajono Savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Daiva Bubulienė, Jaunimo centro direktorė Gaila Matulytė. 40 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio personalinių priedų sulauks Šv. Kazimiero vaikų globos namų direktorius Petras Remeikis, Kupiškio socialinių paslaugų centro direktorė Aldona Ražauskienė. Solidžiausias priedas skirtas Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktoriui Algirdui Bočiuliui – 50 procentų.
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ