Susirasti darbą mūsų rajone – vis dar labai sunku, todėl kiekvienas naujas darbdavys čia sutinkamas išskėstomis rankomis. Tačiau kartais į Kupiškio vandenis meškerę užmeta ir ne pačios sąžiningiausios įmonės. Vieną tokių patrauklių masalų šį rudenį prarijo bene trys dešimtys mūsų rajono bedarbių. Šiandien jie ieško pagalbos per Darbo biržą, Darbo inspekciją, teismus ir kitas institucijas, bandydami susigrąžinti uždirbtas algas ir ištaisyti neteisingai suteptas darbuotojų praeitis.
Sunkios darbo sąlygos
Praėjusią savaitę į redakciją kreipėsi keturios mūsų rajono moterys. Pavardžių neskelbti prašiusios Kupiškio gyventojos nusprendė viešai papasakoti apie jas ir dar daugiau nei dvi dešimtis rajono bedarbių apgavusį verslininką Arūną Kniežą iš Kretingos rajono.
UAB „Timbervita“ Kupiškyje atsirado šio rudens pradžioje ir mūsų rajono Darbo biržos skyriaus specialistų paprašė surasti jai apie 30 nekvalifikuotų darbininkų miško darbams. Naujasis darbdavys neslėpė nei nuo tarpininkų, nei nuo pretendentų į darbą, kad teks vargti. Žmonės buvo įspėti, kad miško atsodinimas, jaunuolynų ravėjimas, žabų kirtimas ir kiti darbai neleis tinginiauti.
Tai, kas laukė realybėje, dalis naujų darbininkų pavadino tikra vergove.
„Prašėme nesiųsti mūsų į šitą darbą. Perskaitėme atsiliepimus internete apie bendrovę „Timbervita“ ir supratome, kad darbdavys nėra sąžiningas, ir kitų rajonų darbo biržos jų net nebeįsileidžia. Tačiau vis tiek privalėjome dirbti – kitaip būtų tekę palikti Darbo biržą. O jos atstovai mus ramino, kad galbūt tai tėra buvusių darbuotojų išpūstas burbulas. Bet iš tiesų istorija pasikartojo“, – savo pokalbį pradėjo kalbintos kupiškėnės.
Į miškus jos buvo išsiųstos rugsėjo pabaigoje, tačiau moterys naujojo darbo sąlygas ištvėrė vos po kelias dienas. Ne vienas nusamdytas darbuotojas, anot jų, parašė pareiškimą atleisti iš darbo ir likusį darbo laiką praleido gavę iš gydytojų nedarbingumo pažymas.
„Darbas buvo labai sunkus. Teko klampoti per bruzgynus, šakas, bijoti neįgriūti į kokią pelkę. O brigados vadovė nuolat mus ragino, skubino ir keikė. Ne visiems ir jėgos leido nešioti sodinamų medelių ryšulius, o mosuojantis kardais ir sužeidimų buvo“, – viena per kitą apie darbus kalbėjo moterys.
Viena jų teigė, jog po keturių dienų taip susižalojusi koją, kad negydydama galėjo sulaukti ir negalios. Medicinos pagalba, pasak pašnekovių, darbo vietoje buvo primityvi.
Užrašė pravaikštas
Kiti darbuotojai susirgo dirbdami lietuje be tinkamos aprangos. Netgi užuovėjos pietums darbdavys savo žmonėms nepasiūlė – jiems teko valgyti lietuje, ieškant šiltesnio kampelio po medžiais.
„Į mus vežiojusį autobusiuką papietauti mūsų neleido – bijojo, kad prišiukšlinsime. Atliekoms privalėjome vežtis kibiriukus. Kas jų neturėjo, grėsė 50 litų nuobauda“, – sakė pašnekovės.
Net ir griežta dienotvarkė, skubus darbo tempas ir trumpos pertraukėlės tiek nevargino kupiškėnų, kiek ilgos kelionės į darbą ir atgal. Nors pagal darbdavio sutartis darbuotojai iš mūsų rajono privalėjo važiuoti į artimiausius rajonus, jie buvo gabenami iki pat Švenčionių. Tai, pasak Panevėžio teritorinės darbo biržos Kupiškio skyriaus specialistų, buvo didžiausias darbdavio pažeidimas. Jis negali savavališkai pakeisti darbo sąlygų.
Netikėtas kretingiškių bendrovės žingsnis mūsų rajono darbuotojams buvo ir jų atleidimas iš darbo už pažeidimus. „Parašiau pareiškimą atleisti iš darbo ir gavau nedarbingumo pažymą. Vėliau sužinojau, kad surašytos pravaikštos ir aš atleista už pažeidimus. Mano darbinė praeitis visam laikui – sutepta. Kur aš dabar eisiu?“ – skundėsi pašnekovė.
Taip pasielgta buvo ir su kitais darbuotojais. Tik kai kuriems jų vargais negalais neteisingai prikabinti pažeidimai buvo išbraukti.
Bene labiausiai kupiškėnus pykdo tai, kad UAB „Timbervita“ nesumoka savo darbuotojams uždirbtų atlyginimų. Jų negauna netgi iki sutarties pabaigos dirbę kupiškėnai.
Pagal sutartis darbdavys kupiškėnams žadėjo 900 litų atlyginimus, neatskaičius mokesčių. Bet iš tiesų tik nedaugelis gavo daugiau nei 400 litų. Ne vienam buvusiam darbininkui bendrovė savavališkai sumažino atlyginimus už tam tikrus pažeidimus.
„Sodros“ duomenų bazėje įmonė su kupiškėnais atsiskaitė. Todėl pinigų nematę darbininkai po šio įvykio dar susidūrė ir su sunkumais dėl socialinės paramos.
Ieškos atlyginimų
Visi mūsų rajone samdyti darbininkai šiuo metu jau atleisti iš tos įmonės. Mat kretingiškiai dar sutartyje pabrėžė, kad darbo terminas baigiasi tada, kai įmonė atlieka visus Nemenčinės miškų urėdijos (įmonė nusamdyta, atlieka jų nurodytus darbus) darbus.
Taigi šiandien „Timbervita“ dirba jau su kitų rajonų žmonėmis – darbuotojų ieško Utenoje, Ignalinoje. O Kupiškyje be algų palikti darbininkai pradėjo minti įvairių institucijų slenksčius, siekdami teisybės. Mūsų rajono gyventojų skundai pasiekė Klaipėdos darbų inspekciją, kuri patarė nuo kitų metų kreiptis į naujai susikursiančias darbo ginčų komisijas.
Nuo 2013 m. sausio 1 dienos įsigalios Darbo kodekso pataisos, kuriomis reorganizuojama darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Pagal naująją tvarką individualūs darbo ginčai bus sprendžiami greičiau ir efektyviau, nebus būtina kreiptis į teismą. Prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių bus steigiamas privalomas ikiteisminis organas – darbo ginčų komisijos. Šiuo metu numatyta įsteigti 14 darbo ginčų komisijų prie VDI teritorinių skyrių.
Ne visi buvę „Timbervitos“ darbuotojai sutinka laukti šios naujovės. Dalis jų jau kreipėsi nemokamos teisinės pagalbos ir padavė ieškinius į teismą.
„O gal ta bendrovė ims ir paskelbs bankrotą iki kitų metų. Kas tuomet grąžins mums algas?“ – sakė viena kalbintų darbuotojų.
Į juodąjį sąrašą
Kiek įmanydami apgautiems darbininkams tvirtina padedantys ir Panevėžio teritorinės darbo biržos Kupiškio skyriaus atstovai. Pasak šio skyriaus vedėjos Genės Zulonienės, jie patys apie susidariusią situaciją bendravo su Klaipėdos darbo inspektoriais, Nemenčinės miškų urėdu (kuris patikino, kad jie, kaip VšĮ, konkurso būdu privalo rinktis pigiausias pasiūlytas „Timbervitos“ paslaugas), ieškojo teisinės pagalbos, tarėsi su kitų rajonų darbo biržų kolegomis.
Pasirodo, Ignalinos, Utenos ir kai kurių kitų netolimų rajonų darbo biržų specialistai jau buvo susidūrę su tuo darbdaviu ir geru žodžiu jo neminėjo – ir kituose rajonuose jis paliko skolų bei vergovinio darbo šleifą. Kai kurie darbo biržų skyriai netgi neberenka šiai įmonei darbuotojų.
„Mes apie šią įmonę nieko nežinojome ir pasikabinome. Tačiau kitais metais su bendrove „Timbervita“ tikrai nebebendradarbiausime ir asmeniškai pasirūpinsiu, kad apie šį verslininką sužinotų visi Lietuvos darbo biržos skyriai“, – tvirtino vedėja.
Dar šį rudenį kaip dosnų ir perspektyvų darbdavį Kretingos įmonę sutikę tarpininkai džiaugėsi, kad 30 naujų darbo vietų net 0,3 proc. sumažins nedarbą rajone. O pasirodo, priešingai – atnešė tik dar daugiau problemų.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ