Jau nuo kitų metų ir kupiškėnams teks pamiršti lengvą „pašalpinio“ duoną. Pasitvirtinus penkiuose šalies rajonuose vykdytam eksperimentui, kai pačios savivaldybės savo nuožiūra galėjo skirstyti socialinėms pašalpoms skirtas lėšas, šiuo pavyzdžiu paseks ir likusi Lietuvos dalis. Pašalpų gavėjai pagal naują tvarką bus atidžiau stebimi – bus kaupiama informacija, ar jiems iš tiesų reikalinga socialinė parama.
Metodais, kaip tikslingai skirstyti pašalpas, domėjosi Kupiškio rajono savivaldybė. Jos atstovai lapkričio 14 d. lankėsi eksperimente dalyvavusioje Akmenės rajono savivaldybėje.
Akmenės rajono savivaldybėje Kupiškio r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Ediką Puipą, rajono Socialinės paramos skyriaus vedėją Laimą Bartulienę, Kupiškio seniūnijos seniūną Julių Vytautą Semėną ir šios seniūnijos socialinį darbuotoją Žydrūną Vanagą, Skapiškio seniūnijos seniūną Valdą Juškevičių ir šios seniūnijos socialinę darbuotoją Valę Vaičikauskienę bei Noriūnų seniūnijos socialinę darbuotoją Ramunę Štitilytę priėmė Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Aleksandra Vismantienė.
Eksperimentas pasitvirtino
Pasak Akmenės rajono mero, apie 27 tūkst. gyventojų turintis rajonas socialinių pašalpų teisingesniu skirstymu pradėjo rūpintis 2011 m. pavasarį, dar prieš eksperimentą. Buvo seniūnijose sudarytos socialinių pašalpų skirstymo komisijos, patvirtinta jų darbo tvarka.
Į jas įtraukti seniūnai, socialiniai darbuotojai, bendruomenių, kai kur ir policijos atstovai. Nuo 2012 m. pradžios jų Savivaldybė įsijungė į eksperimentą. Pagal sutartį su Vyriausybe garantuota, kad trejus metus jiems bus palikta 2011 m. lygio socialinės paramos biudžetas – 16 mln. litų. O sutaupytas lėšas leista panaudoti kitoms rajone vykdomoms programoms. Paklaustas, kaip būtų, jei ateityje realiai jų rajone išaugtų socialinės paramos poreikis, meras buvo įsitikinęs, jog tokiu atveju Vyriausybė tikrai turėtų reaguoti ir finansiškai padėti, nes žmonių likimais žaisti negalima.
„Per pusmetį rajone socialinių pašalpų gavėjų skaičius sumažėjo 22 proc. Šiuo metu jau esame sutaupę apie 7 mln. litų, skirtų socialinėms pašalpoms. Dalį sutaupytų lėšų panaudojome paskoloms padengti, mokytojų (mažėja mokyklų) išeitinėms išmokoms, gatvių apšvietimo išlaidoms mokėti, už likusius pinigus renovuojame įstaigų šildymo sistemas, tvarkome gatves ir pan. Stengiamės investuoti į tas sritis, kurios ateityje mums padėtų taupyti lėšas. Gyventojai mus palaiko. Žmonėms svarbu socialinis teisingumas, kad remiami būtų tie asmenys, kuriems išties tos paramos reikia“, – pabrėžė V. Mitrofanovas.
Pasak mero, pirmieji trys mėnesiai buvo sunkūs. Reikėjo atlikti padėties analizę. Remtasi Druskininkų savivaldybės patirtimi. Buvo nutikimas, kai vienas asmuo, kuriam komisija sustabdė socialinės pašalpos teikimą, kerštaudamas subraižė komisijos nario automobilį. Daugiau panašių incidentų išvengta.
Taupumo aruodai
V. Mitrofanovas neneigė, jog jam, kaip merui, reikėjo daugeliui įrodinėti, kad dalyvaudama šiame eksperimente Savivaldybė išloš. Padėjo glaudus bendradarbiavimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, darbo birža, policija, gydymo įstaigomis. Rajone labai aktyviai kartu su darbo birža buvo vykdoma viešųjų darbų programa. Per viešųjų darbų programą buvo įdarbinta apie 600 asmenų už 1 mln. litų. Šiems žmonėms mėnesį nereikėjo mokėti pašalpų. Viešiesiems darbams skirtos lėšos – tikslinė valstybės dotacija.
Per viešųjų darbų programą vasarą buvo įdarbinami socialiai remtinų šeimų vaikai. Norinčių dirbti atsirado net 60. Jie buvo įdarbinti po 1 mėnesį. Tad jiems dirbant irgi sutaupyta pašalpos mokesčio.
Pašalpų gavėjus drausmina ir atsijoja visuomenei naudingo darbo taikymas. Iš pradžių atidirbti už socialinę pašalpą norėjo tik 28 savanoriai. Per metus jų skaičius išaugo maždaug iki 300. Atidirbusieji gauna socialinę kortelę, su kuria gali atsiskaityti tam tikrose parduotuvėse už pirkinius. Visuomenei naudingų darbų valandų skaičius padidintas iki 40 – per 10 d. reikia atidirbti po 4 val. Anot Akmenės rajono mero, nelegaliai dirbančiam jau nebėra kada tuos darbus atlikti. Įvedus šią tvarką, apie 300 žmonių atsisakė dirbti. Vadinasi, jie turi kažkokį kitą pragyvenimo šaltinį.
Į skalsą ne tik reiklumas
Į socialinę paramą per šildymo kompensaciją kasmet pretenduoja nemažai gyventojų. Akmenės rajone iš 16 mln. litų, skirtų socialinei paramai, 6 mln. litų tenka kompensacijoms už šildymą. V. Mitrofanovas teigė, jog ir šioje srityje jiems pavyko sutaupyti apie 600 tūkst. litų 2011 m. pradėjus kūrenti biokuru ir renovuoti gyvenamuosius namus. Šildymas atpigo 10 proc. Akmenės rajono mero nuomone, visgi kompensacijos už šildymą turėtų likti valstybės savivaldybėms deleguota funkcija, nes ši sritis labai nenuspėjama dėl energetinių išteklių kainos svyravimų.
Antra vertus, Savivaldybė ir čia gali daug nuveikti taupydama valstybės lėšas. Antai būna, kad bute gyvena jauna dirbanti šeima ir naudojasi kompensacijomis už šildymą, kurios priklauso neįgaliai būsto savininkei, realiai gyvenančiai kitur ir tvirtinančiai, kad savaitgaliais tame bute ji gyvenanti. Taip neturėtų būti. Neretai ir dieninių studijų studentai pasinaudoja tomis pačiomis lengvatomis deklaravę, kad yra bedarbiai. Akmenės rajono meras apgailestavo, kad iki šiol Lietuvoje nėra studentų registro. Šiai Savivaldybei kontroliuoti, ar realiai kas nors gyvena, ar negyvena bute, padeda nuotolinio valdymo karšto vandens skaitiklių apskaita. Jei bute naudojamasi vandeniu, tai yra matoma net neužėjus į konkretų butą.
Ne visi bendradarbiauja
„Išsiaiškinti norinčius nesąžiningai gauti pašalpą mums labai padeda darbo birža. Antai šiuo metu bedarbio pašalpa žmogui skiriama iškart trims mėnesiams tik įsiregistravus darbo biržoje. Susitvarko žmogelis šiuos reikalus ir išdumia į užsienį uždarbiauti. Darbo birža mums iškart praneša apie tokius, kurie po mėnesio nustatytą dieną nebeužsuka į šią įstaigą. Tokiu būdu rajone maždaug 120 asmenų neteisėtai siekė bedarbio ir kitų pašalpų. Jiems socialinės pašalpos mokėjimas buvo sustabdytas. Taip nutiko ir dėl alkoholio kontrabandos sulaikytam pašalpos gavėjui, kai apie tai buvo gauta informacija iš policijos. Būna vargo ir nustatant bendrai gyvenančių asmenų pajamas. Moterys ir vyrai neretai, kad gautų socialinę pašalpą, bando nuslėpti, kad turi gyvenimo draugą. Paprastai tokie gudravimai nedidelėje bendruomenėje greitai paaiškėja ir už melą žmogus kuriam laikui gali netekti pašalpos, nors gal jos tikrai jam labai reikia. Tokiais atvejais patariame deklaruoti visų kartu gyvenančių asmenų pajamas ir problema išsisprendžia“, – pasakojo V. Mitrofanovas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ