Atlikus patikrinimą Uoginių Adomo Petrausko muziejuje, paaiškėjo, kad čia per dvylika metų dingo visa krūva etnografinių daiktų, spaudinių ir net 10 tūkst. litų juodojoje rinkoje galėjusi kainuoti senovinė ikona. Tačiau skaičiuojant sunkiai suprantamais muziejininkystės matais, nuostolis muziejuje vos daugiau nei 300 litų. Šių praradimų kaltininkų taip pat nesistengiama per daug smerkti – pasak muziejininkų, lauko sąlygomis iki šiol gyvuojančioje sodyboje ne tik žiurkės ir paukščiai gūžtas suko, bet ir ilgapirščiai be baimės vaikščiojo. Tuo tarpu dingusius eksponatus muziejui kadaise dovanoję uoginiečiai pasiryžę iki galo išsiaiškinti visą tiesą.
Per 200 eksponatų
Jau šią savaitę Kupiškio rajono mero Jono Jaručio paskirta komisija Uoginių A. Petrausko muziejaus eksponatams perskaičiuoti ruošiasi pateikti savo tyrimo išvadas. Iš rajono Savivaldybės, Tarybos, Kupiškio etnografijos muziejaus, Uoginių bendruomenės atstovų sudaryta komisija beveik metus vykdė reviziją atokioje rajono sodyboje.
„Kupiškėnų mintys“ jau rašė, kad šį darbą įpareigojo atlikti pačių uoginiečių skundas dėl dingusių eksponatų jų kaimo muziejuje. Pagrindine įtariamąja tuomet buvo įvardinta ilgametė šios įstaigos darbuotoja Alvyra Dluckienė. Jos darbo metais uoginiečiai pasigedo senų girnapusių, povo plunksnų ir kitų daugiausia pačių gyventojų dovanotų daiktų.
Atlikus nuodugnų muziejaus eksponatų patikrinimą, paaiškėjo, kad iš viso čia jau nebėra daugiau nei 200 eksponatų, įtrauktų į raštiškus šios sodybos fondus. Pagal kultūros ministro įsakymą visi muziejaus eksponatai įvertinti po 1 litą. Nors iš tiesų dingę etnografiniai daiktai, tokie kaip senovinis dalgis, pjautuvas, grėblelis, žibalinė lempa, muštokė, įvairūs paveikslai, baldai, praeito amžiaus pradžios spaudiniai, fotografijos, sendaikčių rinkoje turi daug didesnę vertę.
Net iki 10 tūkst. litų užkietėję kolekcionieriai galėtų pakloti už 17-18 amžiaus ikoną, taip pat neaiškiomis aplinkybėmis dingusią iš Uoginių muziejaus. Tačiau šis ant lentų tapytas paveikslas (vienoje pusėje pavaizduota Švč. Mergelė Marija, kitoje pusėje šv. Ignacas), atgabentas A. Petrauskui iš Gikonių koplyčios, kaip ir kiti daiktai įvertintas vienu litu.
Dalį sunaikino sąlygos
Kalbinti patikrinimo komisijos nariai teigė, kad dingę daiktai vargu ar beatsiras. Mat apie juos iš muziejaus nebuvo jokių žinių ištisą dešimtmetį. Pasak revizijos metu daugiausiai dirbusios Etnografijos muziejaus darbuotojos Lucijos Dobrickienės, buvusi šios įstaigos darbuotoja A. Dluckienė niekada nėra pranešusi apie kokią nors vagystę ar prapuolusius eksponatus. Paskutinis apiplėšimo atvejis čia buvo užfiksuotas dar esant gyvam muziejaus įkūrėjui A. Petrauskui.
„Dalis eksponatų vis dėlto sunyko dėl blogų, muziejininkystės reikalavimų neatitinkančių sąlygų: drėgmės, pelėsių, graužikų. Galima sakyti, kad nuo tarybinių laikų likęs muziejus stovi lauko sąlygomis – čia pro pastatų plyšius netgi paukščiai įskrenda. Prieš kelis dešimtmečius jis kėlė euforiją, pasididžiavimą, tačiau dabar atrodo apgailėtinai. Dingusių eksponatų mes jau neberasime, todėl visų pirma Savivaldybei reikia pagalvoti, ką daryti, kad išsaugotume tai, ką dar turime. Aišku, tam reikia lėšų“, – teigė komisijos narė L. Dobrickienė.
Tikrinimo metu, anot jos, pastebėta, kad buvusi darbuotoja laikė eksponatus kaip papuola, nesilaikė tvarkos. Kai kurie jų jau dabar baigia supūti ar sutrupėti.
Todėl komisijos nariai pagal savo galimybes viską sutvarkė. Be kapitalinio šios įstaigos remonto, pašnekovės teigimu, eksponatai pasmerkti ir toliau nykti.
Paklausta apie dingusią ikoną, muziejininkė teigė, kad jos tikslią vertę pasakytų nebent ikonografai, tačiau ji turėtų būti gana brangi. Dėl jos saugumo muziejus būgštavo dar šeimininkaujant A. Petrauskui. Mat anuomet šis paveikslas kabėjo ūkiniame pastate įrengtame miegamajame.
„Prašėme Adomą įnešti ikoną į pagrindinę trobą. Bet jis nesutiko. Apsidrausdami dėl vagystės šį eksponatą netgi įrašėme į mažiau svarbių daiktų pagalbinį fondą. Ko gero, ir tai mums nepadėjo – neaišku, kaip jis dingo“, – sakė L. Dobrickienė.
Nėra saugumo
Dėl muziejaus saugumo abejojo ir komisijos pirmininkas A. Kleniauskas. Nors jau aštuoneri metai muziejus naktimis saugomas saugos įmonės, įsibrauti į jo valdas nėra sunku. Todėl, anot jo, dauguma dingusių eksponatų – smulkūs.
„ Šis procesas vyko metų metus, dar iki pradedant dirbti dabartinei muziejaus direktorei. Todėl atsekti įvykius ar tuo labiau rasti daiktus – neįmanoma“, – patikino A. Kleniauskas.
Kol kas, pasak pirmininko, komisija tik gali konstatuoti apie dingusius eksponatus, kurie buvo įtraukti į muziejaus fondų knygas. Dalis jų, ko gero, net nebuvo surašyti, todėl šių eksponatų nuodugnaus tyrimo atlikti nepavyks.
„Kas bus toliau, net negaliu pasakyti. Mūsų komisija pirmiausia žada pateikti revizijos išvadas rajono valdžiai, muziejui, Uoginių bendruomenei. O po to tikriausiai muziejaus steigėjas – Savivaldybė, privalės imtis kažkokių veiksmų“, – sakė pašnekovas.
Labai svarbu, anot jo, atkreipti dėmesį į muziejaus būklę. Čia ir toliau pūva likę eksponatai. O restauravimas – taip pat brangi paslauga.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ