Kupiškėnas, bažnyčių statytojas Žemaitijoje prelatas Povilas Pukys

Kupiškio kraštas išugdė nemažai žmonių, dirbusių įvairiose srityse ir garsinusių gimtinę bei visą Lietuvą. Iš Gyvakarų kaimo (priklausė Salamiesčio parapijai) kilęs istorikas prof. Bronius Dundulis, kuriam mokslo padėjo siekti (t. y. rėmė finansiškai) bažnyčių statytojas Žemaitijoje, liaudies švietėjas ir kultūrininkas, mokyklų steigėjas, 1905 m. Vilniaus Seimo dalyvis prelatas Povilas Pukys (1883-1964). Jis buvo gimęs Griciūnų kaime, tačiau tėvai netruko persikelti į Gyvakarus.

Statybos

Prel. P. Pukys, 1913 m. gegužės 26 d. įšventintas į kunigus, buvo paskirtas vikaru į Plungę, vėliau dirbo kitose Žemaitijos parapijose: klebonavo Žemaičių Kalvarijoje, buvo Alsėdžių dekanu, Plungės klebonu, grįžęs iš Sibiro kaip altarista iki mirties talkino Tirkšliuose. 

Jis 1917-1918 m. tarp Plungės ir Rietavo pastatė pirmąją – šv. apaštalų Petro ir Povilo medinę bažnytėlę Stalgėnuose, kuriai 1921 m. buvo suteiktos parapijos teisės.

Tapęs Plungės klebonu P. Pukys, pastatė dar dvi bažnyčias: 1933 m. užbaigė 1905 m. pradėtą statyti didžiulę Plungės bažnyčią, o 1941-1943 m. savo lėšomis Pakutuvėnų kaime pastatė mūrinę Šv. Antano Paduviečio bažnytėlę.

Kun. P. Pukys 1928 m. sausio 1 d. paskirtas klebonu į Plungę užbaigti bažnyčios statybos darbų. Čia Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje prel. P. Pukys dirbo iki 1945 m. liepos 30 d., kol okupacinės valdžios buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą. Jam buvo sudaryta byla.

Tremtis

1945 m. spalio 13 d.  prel. P. Pukys ištremtas į Vorkutą (Koževo stotis, Severo-Pečioros geležinkelio stotis).

Komi ASSR jį tardė jaun. leitenantas Karatumanovas, o 1946 m. sausio 8 d. parengė protokolą apie tardymo pabaigą byloje. Sausio 14 d. pateikta kaltinamoji išvada. Jis kaltinamas pažeidęs RTFSR BK 58-1a ir 58-11 straipsnius. 1946 m. gruodžio 11 d. Ypatingasis pasitarimas prie SSSR valstybės saugumo ministro kun. P. Pukį nubaudė  pataisos darbų lageriu 7 metams.

1951 m. Minlago medicinos komisija ištyrusi P. Pukio sveikatos būklę konstatavo, kad kunigas – visiškas invalidas, negalįs pasirūpinti savimi, todėl 1952 m. gegužės 9 d. buvo paskirtas į specialius, MGB prižiūrimus invalidų namus Potmoje (Mordovijos ASSR), tačiau tik 1955 m. vasario 15 d. paleistas į laisvę.

Kupiškėnas prel. P. Pukys beveik 10 metų kentėjo Sibiro lagerių kančias ir grįžęs į Lietuvą buvo Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčios altarista. Mirė 1964 m. rugpjūčio 22 d. Palaidotas Žemaičių Kalvarijos kapinėse, prie Žemaičių Kalvarijos kalnų XI vietos „Rotušėje“, šalia kitų kunigų: kun. Pranciškaus Lukoševičiaus (1841-1929), Žemaičių Kalvarijos klebono Plungės dekano kun. Alfonso Lukoševičiaus (1914-1984), kun. Stanislovo Joco.

Kunigo gyvenimą įamžino knyga

2010 m. pabaigoje plungiškio Juozo Šimkaus iniciatyva, „Plungiškių“ draugijos pastangomis, koncerno „Achemos grupė“ lėšomis išleisti „Kunigo prelato Povilo Pukio gyvenimo prisiminimai“. Įvadinį žodį „Aukštaitis, tarnavęs žemaičių dvasinei gerovei“ parašė Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, aprašomąjį laikmetį analizavo ir atsiminimus detalizavo dr. Arūnas Streikus straipsnyje „Kun. Povilo Pukio prisiminimai – vienos kunigų kartos autoportretas“.

Prie plataus ir detalaus įžanginio straipsnio norisi pridurti porą svarbių, neparašytų faktų. 

Pirmiausia – prelato Povilo Pukio finansinė parama ir jos svarba sesers Paulinos Pukytės-Dundulienės (1887-1937) vaikams, ypač sūnui Broniui Dunduliui (1909-2000) siekiant mokslo – studijuojant Lietuvoje ir Prancūzijoje. Todėl B. Dundulis ir tapo pirmuoju lietuviu istoriku, baigusiu Sorbonos universitetą, žinomu profesoriumi, mokslininku. Apie jo mokslinį indėlį Lietuvos ir Prancūzijos istorijai kalbėta 2009 m. gegužės 6 d. Istorijos dienai Kupiškyje organizuotoje konferencijoje, skirtoje Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui ir profesoriaus Broniaus Dundulio 100-osioms gimimo metinėms.

Kitas itin svarbus faktas – pačių atsiminimų likimas ir mokytojas Juozas Šimkus. J. Šimkus, 1940 m. Plungėje baigęs Kapucinų progimnaziją (dabar Akademiko Adolfo Jucio pagrindinė mokykla), mokėsi miško inžinerijos (studijavo matematiką bei fiziką). Baigęs mokslus dirbo Miškų ministerijoje, miškininkų mokykloje. Dirbdamas vaikų turizmo stoties direktoriumi, organizavo sąskrydžius, su vaikais keliavo po Lietuvą. Fiziką, matematiką ir geografiją dėstė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume.

Vaikystėje J. Šimkus Plungės bažnyčioje tarnavo klapčiuku-ministrantu, tad pažinojo ir prelatą P. Pukį. Prelato užrašytus atsiminimus sovietmečiu ir išsaugojo šis prelato klapčiukas, vėliau tapęs pedagogu – Juozas Šimkus. Atsiminimus perspausdino mašinėle ir, pribrendus laikui, ieškojo mecenatų knygos leidybai. Knyga – tai mašinėle perspausdintų atsiminimų faksimilinė kopija, kurios savininką liudija mokytojo Juozo Šimkaus ekslibrisas.

——-
Autorius: Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ