Broniaus Juodviršio nuotraukos
Kupiškio marios vilioja ne tik žvejus ar poilsiautojus, bet ir mokslininkus. Bene prieš šešerius metus buvo tiriamas marių žuvingumas, žuvų įvairovė. Tada tyrimai atskleidė, kad marios yra vienas iš žuvingiausių dirbtinių vandens telkinių Lietuvoje. Kokia situacija dabar, gal pakito žuvų įvairovė, gal nusilpo kai kurios rūšys, įvyko pakitimų mitybos grandinėje?
Tokia dingstimi Medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriaus vadovai pasikvietė ankstesniųjų tyrimų vadovą, patyrusį zoologą ir ichtiologą, biomedicinos mokslų daktarą Egidijų Bukelskį patyrinėti marių žuvis.
“Atvykdamas Kupiškin, turėjau kelis tikslus. Ne tik atsakyti į žvejų klausimus, bet dar esu įsipareigojęs parašyti straipsnį apie marių žuvų įvairovę rengiamai Kupiškio monografijai. Tam irgi reikia naujausios konkrečių tyrimų medžiagos. Tokia atsakinga užduotis mane nudžiugino, suskubau dar iki rugsėjo pradžios vieną tyrimą atlikti”, – sakė “Kupiškėnų minčių pakalbintas E. Bukelskis.
Tyrėjų tinklai paskutinę rugpjūčio savaitę buvo užmesti Pajuodupės kaime. Sugautas laimikis, pasak pašnekovo, nudžiugino. Įsitikinta, kad situacija mariose per praėjusį laiką nuo ano tyrimo nėra pablogėjusi, čia yra užtektinai ir plėšriųjų žuvų, ir menkaverčių, išlikusi rūšių pusiausvyra.
“Žvejai, telkinio naudotojai, pasakojo manantys, kad gali būti labai sumažėję sterkų, mat šiuos vandenis pamėgo ne tik visos Aukštaitijos žvejai, bet ir brakonieriai. Galime nuraminti, kad nėra blogai, sugavome sterkų, ir didelių, ir mažesnių. Geras rodiklis, kad menkaverčių pūgžlių, aukšlių, mažų kuojų nedaug tinklais sugavome, tai įrodo, kad čia yra sveikas balansas, visos mariose gyvenančios ir besimaitinančios rūšys vienodai gyvybingos, išsekusių ir vargstančių nėra.”
Geras ženklas, pasak pašnekovo, tas, kad marios nežydi, yra sveikos. Mokslininkas su talkininkais sakė dar kartą rugsėjo pabaigoje atvyksiantis pratęsti tyrimų.
Dėl tyrimų objektyvumo tinklus užmes kitoje vietoje, už gerų penkių kilometrų, nes žuvys ne visur vienodai mėgsta laikytis, o Kupiškio marios yra ilgos, ištįsusios iki 25 kilometrų, taigi duomenys iš kitos vietos gali skirtis nuo ankstesniųjų.
Sugauti laimikiai mokslininkų yra rūšiuojami, sveriami, matuojami, skaičiuojami žvynai, žuvys vertinamos pagal amžių, dydį, būdingą išvaizdą. Rezultatų laukia ir telkinio naudotojai Kupiškio žvejai, jiems svarbu žinoti, kas jų valdose gyvena ir kaip jaučiasi.
——-
Autorius: Domas JURJONAS