Autorės nuotrauka
„Pinigai auga miške“, – juokiasi užkietėjęs grybautojas iš Subačiaus Bronius Šukys. Jis nuo vaikystės puikiai orientuojasi miške ir nepraleidžia progos pasidžiaugti gamtos gėrybėmis. Pastaruosius septynerius metus miškas yra šio vyro pragyvenimo šaltinis. Per vieną grybų sezoną subatėnui lengvai pavyktų nusipirkti ir automobilį.
Grybaudamas darbą susirado
“Girios šildė namus, maitino ir slėpė lietuvius nuo priešų”, – rašė poetas Antanas Baranauskas.
Miškas mus traukia ir šiandien. Ir miestietis, ir kaimietis atėjus rudeniui stengiasi namo parsinešti bent krepšelį grybų.
Tikri grybautojai miško gėrybių dairosi jau nuo vasaros pradžios. Subatėnas Bronius Šukys pirmų grybų šiais metais paragavo dar gegužės pabaigoje. Tai buvo krepšelis šviežutėlių lepšių.
„Iš tikrųjų grybų galima pradėti ieškoti jau po Joninių. Aš grybavimo sezoną paprastai atidarau birželio mėnesį. Šiais metais pirmųjų grybų paskanavau jau gegužės 28 dieną“, – pasakojo pašnekovas.
B. Šukys su žmona Regina intensyviai grybauja jau septynerius metus. Tiek laiko miško gėrybės yra ir šios šeimos papildomas pragyvenimo šaltinis.
Kurį laiką ponas Bronius buvo bedarbis ir šiemet būtent pardavinėdamas grybus susirado darbą – nusipirkti jo grybų pakelėje kaip tik stabtelėjo būsimas darbdavys ir užvedė kalbą apie grybautojo tikrąjį pajamų šaltinį.
„Sustojo prie mano automobilio įmonės direktorius grybų nusipirkti ir pradėjo klausinėti, kur aš dirbu. Papasakojau, kad esu dirbęs miškuose traktorininku, tai jis man pasiūlė darbą“, – sakė B. Šukys.
Miške nereikia skubėti
Įsidarbinęs vyras mažiau laiko randa miškui. Grybauti važiuoja savaitgaliais ir dar keletą valandų po darbo. Jo ir žmonos sėkmės miške galima pavydėti bet kam – per dieną abu prisirenka šešis ir daugiau krepšių geriausių grybų: baravykų, raudonviršių, lepšių.
„Dauguma žmonių nemoka grybauti – pralekia kaip briedžiai, viską ištrypia, išspardo, samanas išplėšo ir grįžta namo tuščiais krepšiais. Labiausiai nemėgstu tų, kurie su kibirais grybauti išsiruošia – juk taip grybai sutrupa. Norint rasti grybų reikia neskubėti, atidžiai dairytis, gerai apžiūrėti samanas“, – aiškino pašnekovas.
Pats vyras pasakojo neturįs paslaptingų vietų, kur tik jis vienas žinotų grybų augimą. Atėjęs į mišką jis su žmona nusprendžia apžiūrėti tam tikrą miško plotą ir po truputį po jį vaikštinėja. „Antri metai grybauti važiuojame į Šimonių girią. Iki tol daugiausia slampinėdavome po Subačiaus apylinkes. Per dieną paprastai apeiname apie 30 hektarų miško. Nesu nė karto pasiklydęs – puikiai orientuojuosi miške“, – kalbėjo grybautojas.
Didelis uždarbis
Toks krūvis kalbintų subatėnų nenuvargina. Priešingai – sutuoktiniai grįžę namo jaučiasi pailsėję: anot jų, atslūgsta įtampa, dingsta niūrios mintys.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ