Autorės nuotrauka
Praėjusį pirmadienį, rugpjūčio 27 d., trečią kartą į pilietinę diskusiją apie Kupiškio ateities galimybes rinkosi savajam kraštui neabejingi žmonės. Diskusija vyko neformalioje vietoje, Aukštupėnų poilsiavietės valčių elinge prie Kupiškio marių, nes diskutuoti susirinkus ant Kupiškio piliakalnio sutrukdė lietus.
Turime savo antspaudą
Šįkart pirmiausia pasidžiaugta jau įgyvendintais sumanymais. Algirdas Valiušis pristatė įkūnytą savo idėją – jau pagamintą antspaudą su žodžiais iš kupiškėnų himno „kupiškėnai geri žmonas, tiesūs jų kelaliai“, kurių viduryje puikavosi ir mūsų rajono herbas. Jis su žmona Alma į diskusiją atėjo apsirengę marškinėliais su tokiu pat užrašu. Taip praktiškai pademonstruota, ką turistai galėtų išsivežti akivaizdžiai bylojančio, kokiame krašte buvo. Diskusijos dalyviams padalinta Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centro lankstinukų, paženklintų naujuoju antspaudu.
Trečiosios diskusijos tema buvo piliakalnis, marios ir artėjanti Rugsėjo 1-oji (Mokslo ir žinių diena). Diskusiją šįkart vedė A. Valiušis. Šia tema galėjo pasisakyti kiekvienas jos dalyvis.
Apie verslumą ir darbo vietas
Vilija Morkūnaitė pasidalijo plaukiojimo mariomis ir poilsiavimo Bagdonių saloje įspūdžiais. Jai kilo mintis, kodėl tos salos negali, pavyzdžiui, išsinuomoti Palėvenėlės bendruomenė ir sutvarkyti, kad joje besilankančių negąsdintų erkės ir būtų malonu ten koją įkelti. Kodėl ir prie maudyklų to kaimo teritorijoje nėra tualetų? Kur gamtinius reikalus atlieka čia šiltomis vasaros dienomis pakrantę nugulę poilsiautojai? Tokie akis badantys dalykai kelia klausimą, kas gali būti versliais žmonėmis, ko reikia, kad tokių žmonių atsirastų?
Kiek tai priklauso nuo vietos bendruomenės iniciatyvos ir nuo rajono valdžios?
Adolfas Grigaliūnas išsakė savo mintis, kad jam labiausiai širdį skauda dėl tuščių, užkaltais langais sodybų. Jų vis daugiau pakelėse. Kam bereikės po kelerių metų tų gražių takelių ir poilsiaviečių? Gal darbdaviai susimąstys, kažką darys, kad čia žmonės liktų. Net baigęs kelis aukštuosius jaunimas mūsų krašte nereikalingas. O olandai, švedai pasiruošę išskėstomis rankomis priimti. „Taigi kiek ta emigracija priklauso nuo mūsų. Kaip ją mes galėtume sustabdyti. Man tai rūpi“, – kalbėjo vyriškis.
Lina Kaušakienė sakė, kad į Kupiškio technologijos ir verslo mokyklą pastaraisiais metais priimti trys jauni pedagogai. Ji, kaip šios mokyklos vadovė, pažadėjo ir ateityje, jei atsirastų laisvų darbo vietų, į jas pirmiausia priimti kupiškėnus. Pasak L. Kaušakienės, kaip būtų galima kitaip bendrai švęsti Rugsėjo 1-ąją, minčių neturinti. Juk ir šiuo metu yra rengiamos bendros visoms ugdymo ir švietimo įstaigoms šv. Mišios bažnyčioje, o paskui visi renkasi į savo mokyklas. Ateityje bus kuriama edukacinė programa kartu su Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centru. Žmonėms bus sudaryta galimybė susipažinti su jų mokykloje laikomais gyvūnais.
Reiškė susirūpinimą ir paramą
Alfonsa Jurkevičienė sakė labai mylinti savo kraštą. Anot jos, vietiniai žmonės turėtų mokėti kalbėti savo tarme ir išmanyti savo krašto istoriją. Ji mielai galėtų pamokyti kupiškėniškos kalbos, šio krašto valgių gamybos už dyką.
Edita Kriaučiūnienė buvo susirūpinusi Kupiškio mariose nykstančiais plačiažnypliais vėžiais. Mačiusi jų nugaišusių pakrantėje. Meras Jonas Jarutis paaiškino, kad taip atsitikti galėjo dėl remonto nuleidus šiek tiek marias.
Gaila Matulytė išsakė mintį, kad didmiesčių žmonės ieško dažniausiai savo poilsiui ramaus, gražaus gamtos kampelio. Reikėtų mariose laivo, kad plaukdami poilsiautojai galėtų įdomiai ant vandens praleisti laisvalaikį, švęsti visokias šventes. Prie turizmo plėtotės ir paįvairinimo galėtų prisidėti parengti, kaip yra Lazdijuose, maršrutai per mūsų rajono kaimelius. Turistai galėtų viename iš jų atsigerti šviežiai spaustų sulčių, kitame naminio sūrio paragauti ir pan. Ji pati galėtų šia linkme kai ką nuveikti savo gimtojoje Palėvenėje.
Idėjos tebegyvos – stinga pinigų
Pasak Laimučio Tiliaus, verslo žmonės nesiima iniciatyvos dėl to, kad įžvelgia, jog jų verslas dėl apyvartos stokos čia neišsilaikys. Tačiau savaime Kupiškio marių rekreacinė zona poilsiautojus jau po truputį pritraukia. Jei norėtume kažko daugiau, reikia ir papildomų investicijų.
J. Jarutis tvirtino, kad baseino prie Kupiškio marių idėja nėra numarinta. Jo nuomone, baseinas turėtų čia būti. Žmonės ilsėtis turėtų kuo mažiau urbanizuotose teritorijose. Dėl irklavimo bazės kūrimo ir buvo ne kartą kreiptasi į kūno kultūros ir sporto departamentą. Tačiau abejotina, ar iš jų kada nors pavyks gauti tam lėšų. Liepta laukti geresnių laikų. Jau yra sutarta dėl dviejų vikingų valčių pirkimo. „Visi nori, kad rezultatas greitas būtų. Greito verslo laikai baigėsi. Infrastruktūra yra sukurta prie marių, tad palaipsniui, tikiu, viskas turėtų keistis“, – sakė jis.
Euchrida Sipavičienė teigė, kad kaimo turizmo sodybų kūrimas – tai jau privatus žmonių rūpestis. Ji apgailestavo, kad iš marių pakrančių tvarkymo projekto buvo išbraukti motoriniai plaustai. Būtų tuomet didesnis judėjimas į Bagdonių salą. Šiuo metu plaustų idėja nėra pamiršta. Valčių, baidarių, vandens dviračių nuomos punktas turėjo atsirasti šiame elinge, tačiau verslas čia neateina. Labai reikia kempingo. Yra tam ir sklypas suformuotas.
J. Jarutis kalbėjo, kad yra galimybė pirkti nurašytą laivą maždaug už 20 tūkst. litų. Tačiau jis turėtų būti privatus.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ