Autorės nuotrauka
Kupiškio rajone pirmąkart surengtas geriausių melžėjų konkurso regioninis turas.
Ši vasara Kupiškiui dosni respublikinių renginių: varžomės, iškylaujame, švenčiame, bendraujame. Smagu, kad šitai vyksta ne tik mieste, bet ir kaimo žmogui pasiekiama. Kai šventė ateina į ūkininko kiemą, ji įgauna naujų prasmių – pagarbos ir padėkos darbščiam žemdirbiui, kuris dažnai neturi laiko ir nusiteikimo miestiškiems dykinėjimams.
Varžėsi keturių rajonų atstovai
Ketvirtadienį Rimutės Strazdienės pieno ūkyje surengtas konkursas „Geriausia melžėja 2012“ buvo ir darbingas, ir veiklus, ir kartu šventiškai pakilus, triukšmingas, nes palydėtas su muzika, dainomis, gardžiomis užstalės vaišėmis.
Melžėjų konkursą surengė Josifo Taco melžimo mokymo centras kartu su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, padedant gausiam rėmėjų būriui, melžimo įrangos tiekėjams, produkcijos supirkėjams, bendrovėms ir koooperatyvams.
Melžimo mokymo centras tokius konkursus rengia kasmet, bet iki šiol Kupiškį jie vis aplenkdavo, kupiškėnai retkarčiais vykdavo varžytis kaimynystėn. Taigi toks konkursas pas mus – pirmąkart atkurtos Nepriklausomybės metais. Pasak mokymo centro vadovo ir varžytuvių vertinimo komisijos pirmininko Sauliaus Tušo, nebuvę, kad vienu metu viename ūkyje varžytųsi net keturių rajonų melžėjos. Kupiškin atvyko Biržų, Rokiškio, Utenos atstovės, ir, žinoma, savieji melžėjai, net keturi.
Tai Danutės Adamonienės ūkio melžėjos Rasa Sabaliauskienė ir jos dukra Beata, Rimos Strazdienės ūkio melžėja Ligita Kubilienė ir „Žemaitijos pieno“ bendrovės atstovas kupiškėnas Nerijus Pranckevičius.
Po tris melžėjas atvyko iš Rokiškio ir Biržų, viena iš Utenos.
Tiems, kuriems pažįstamas tik kaimiškas peizažas, melžimo konkursas gali pasirodyti niekų darbas: atsivedei karvutę, įjungei mygtuką, paleidai melžimo liniją ir pati įranga viską automatizuotai atliks. Teorinė ir praktinė konkurso dalys, užtrukusios beveik po pusantros valandos ir dar ilgiau, akivaizdžiai parodė, kad ir melžėjai, ir teisėjai triūsė kaip reikiant.
Kam atiteko laurai?
Reikėjo atsakyti į 20 testo klausimų. Po to teisėjų akivaizdoje kiekvienas dalyvis pademonstravo, kaip darbui parengia melžtuvą, kaip pats pasiruošia (tai įvardinta melžtuvo sanitariniu apdorojimu ir dalyvio sanitariniu pasiruošimu), po to pamelžia automatizuotoje aikštelėje dvi karvutes. Teisėjai įvertina, ar melžėjas viską atliko pagal taisykles, nustato somatinių ląstelių kiekį, įvertina pieno kiekį bei švarumą.
Teisėjai vėliau apibūdino, ką matė ir patyrė. Visi dalyviai teoriją parodė išmanantys gana gerai, tepadarė po vieną ar kelias klaideles. Su melžtuvais taip pat mokėjo elgtis. Patys melžimui pasiruošti ne visi tinkamai sugebėjo, pasirodo, itin svarbus yra rankų plovimas, iki pat alkūnių, kaip daro patyrę chirurgai, filmuose tai matom… Vertinimo komisijos pirmininkas S. Tušas priekaištų turėjo dėl pieno švarumo, aukščiausios kokybės nerado, antros klasės tik dviejų dalyvių, kiti prastesni. Daugelis dalyvių parodė netinkamai nuvalantys karvės tešmenį, užgaišo su rungtimis.
Susumavus visus rodiklius, paaiškėjo, kad daugiausiai balų, 139,20, surinko melžėja R. Sabaliauskienė iš D. Adamonienės ūkio. Antroje vietoje su 134,80 balo liko Biržų atstovė, Petro Aukštikalnio ūkio melžėja Inga Dūdienė, o trečia taip pat biržietė Jolita Rastenienė. Ji, atstovavusi „Pieno putos“ kooperatyvui, gavo ir jauniausios konkurso dalyvės apdovanojimą.
Gausios rėmėjų dovanos, medaliai, savivaldybių atstovų ir ūkių vadovų gėlių puokštės ne tik nugalėtojoms, bet visiems konkurso dalyviams, padėkos rėmėjams, šaunų sambūrį organizavusiems Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kupiškio biuro darbuotojams parodė renginio svarbą ir naudą visiems ūkininkams.
Organizatoriai, ūkio šeimininkė R. Strazdienė sakė nesitikėję, kad konkursas sudomins tiek daug ūkininkų, pieno ūkių šeimininkų, dalyvių aistruolių. Fermos kieme rezultatų kantriai lūkuriavo, padedami Salamiesčio laisvalaikio centro šmaikščių muzikantų, gal koks šimtas smalsuolių. Ir ne tik jų… Neįprastas triukšmas artėliau ganykloje priviliojo ir piendavių bandą, po fermos stogu vis džiugiai nardė kregždės.
Visus apdovanojus, labiausiai turbūt nuskriaustos liko 22 karvutės, kurias šeimininkai atrinko dalyvauti konkurse. Pamelžė jas ryte anksčiau, 5 valandą, o vakarinį melžimą atstojo varžytuvės. Liko be medalių ir be dovanų, kaip Londono olimpiadoje… (tai nugirsti pašmaikštavimai kaimiškų ir olimpinių varžybų tema).
——-
Autorius: Ada DVARIONAITĖ