Autorės nuotrauka
Subačiaus miestelio žmones jau seniai erzina dvokas iš netoliese stovinčių kiaulidžių. O jose susikaupusiomis srutomis vasarą tręšiant aplinkinių ūkininkų žemes nemalonus kvapas nosį riečia dar labiau. Panašios oro sąlygos vargina ir Rudilių gyventojus. Šalia gyvenviečių nuo senų laikų įsikūrusios fermos reguliariai tikrinamos aplinkosaugininkų. O kvapų poveikį žmogaus sveikatai mūsų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, dar labai sunku ištirti: tai gana ilgas ir sudėtingas darbas.
Pavargo nuo dvoko
Praėjusią savaitę į redakciją kreipėsi Subačiaus miestelio gyventojas Stanislovas Nerlikas. Prieš dvylika metų į šią gyvenvietę atsikėlusiam vyrui su šeima nusibodo kvėpuoti oru, kurį persunkia šalia stovinčių fermų skleidžiami kvapai.
Jie, pasak pašnekovo, erzina visus miestelio gyventojus. Bet iki šiol visi kažkodėl tyli.
Ypač dvokas, S. Nerliko teigimu, čia pasklinda, kai iš kiaulidžių ant aplinkinių laukų pilamos srutos.
„Čia ne koks tualetas stovi – 182 miestelio gyventojai priversti nuolat kvėpuoti iš kiaulidžių sklindančia smarve. Aš pats sergu astma ir kai būna ramus vakaras, taip padvelkia, kad net nėra kuo įkvėpti. O kur dar sovietmečius menantis atsikratymas kiaulių srutomis. Ir praėjusią savaitę srutos iš fermų buvo išvežtos už visai čia pat esančių kapinaičių. Pats 15 metų dirbau vandentiekio ir nuotekų srityje, žinau, kad fekalijos turi būti supūdytos. O čia tikriausiai veža iš karto į laukus“, – skundėsi Subačiaus miestelio gyventojas.
Leidžia aplinkosaugos reikalavimai
Bendrovės „Kupiškio akmenlita“ vadovai patvirtino, kad subatėno nusakytu metu iš tiesų buvo vežamos iš fermų ir ant apylinkių laukų pilamos srutos. Pasak šios įmonės apsaugos viršininko Sigito Jurėno, tai leidžia aplinkosaugos reikalavimai.
Pagal juos srutas ar mėšlą skleisti ant dirvos galima nuo balandžio 1 iki lapkričio 15 dienos. O nuo birželio 15 iki rugpjūčio 1 dienos tręšti galima tik ganyklas, pievas ir pūdymus.
„Kupiškio akmenlita“ yra sudariusi sutartis su rajono ūkininkais, kurių laukuose jie ir išlaisto srutas.
O pačiose fermose srutos, pasak pašnekovo, laikomos specialiose mėšlidėse su plūduriuojančia danga. Tai šiek tiek sulaiko nemalonų kvapą.
Bendrovė planuoja išbandyti naują preparatą, kuris galbūt sumažins iš kiaulidžių sklindantį dvoką. Visiškai jo neutralizuoti, pasak viršininko, dar prieš keturis dešimtmečius statytose fermose nepavyks.
„Prie Subačiaus miestelio stovinčiose fermose yra iki 1500 vietų kiaulėms. Tai nėra labai daug, kad gyventojai skęstų smarvėje, – aiškino S. Jurėnas. – Anksčiau skundų dėl mūsų fermų nesame gavę. Gal žmonės jau atprato nuo tokių kvapų? Juk seniau visi kaimai smirdėdavo – o dabar jau nei gyvulių kas belaiko, nei mėšlo dvoką prisimena. Danijoje kiaulių auginama žymiai daugiau, ir srutų kvapą galima užuosti visur. Tai natūralu – tik mes to nebesuprantame.“
Nusiskundimų, pašnekovo teigimu, nėra buvę ir Rudiliuose, kurių pašonėje nuo sovietmečio stovinčiose fermose laikoma dar daugiau gyvulių. Šį ūkio objektą, o taip pat ir kiaulides prie Subačiaus miestelio, anot jo, aplinkosaugininkai reguliariai patikrina pagal nustatytus normatyvus.
Laukiama plano
Panevėžio aplinkosaugos departamento Kupiškio rajono agentūros vyr. specialistas Rimantas Adomauskas, išklausęs subatėnų būgštavimus dėl aplinkos taršos, paprašė detalizuoti gyventojų įtarimus dėl netinkamai tvarkomų srutų. Anot jo, jei yra žinomi kokie nors tikslūs pažeidimai ar avariniai įvykiai, tuomet bendrovę aplankys ir aplinkosaugininkai: „Mūsų darbotvarkė suplanuota. Ir nemanau, kad šioje bendrovėje daromi kažkokie pažeidimai. Bet jeigu konkrečiai būtų žinoma kažkas, žiūrėsime.“
O dėl blogo kvapo specialistas siūlė kreiptis į Panevėžio visuomenės sveikatos centro Kupiškio skyrių. Ši įstaiga, pasak pašnekovo, reguliuoja tą sunkiai įvertinamą sritį.
„Fermos yra fermos ir niekur nuo srutų kvapo nedingsi. Gal koks miesčionis atsikraustė ir dabar piktinasi“, – pridūrė R. Adomauskas.
Kad visiškai panaikinti nuo „Kupiškio akmenlitos“ sklindančių kvapų neįmanoma, sutiko ir Panevėžio visuomenės sveikatos centro Kupiškio skyriaus vadovas Vincas Čelkis. Anot jo, dabar yra rengiamas šios bendrovės poveikio aplinkai vertinimo planas ir bus matyti, kokia situacija šiuo metu yra ir ką dar galima padaryti.
„Jei aplinkosaugos institucijos bendrovės veiklai išduoda leidimą, tai ji teisėta. Dabar, mūsų žiniomis, ten vyksta modernizacija, todėl reikia patikslinti kai kuriuos mus dominančius duomenis. Kai bus baigtas įmonės poveikio aplinkai vertinimo planas, bus patikslinta ir sanitarinė-apsauginė zona, galėsime rimčiau įvertinti kiaulidžių įtaką žmonių sveikatai“, – sakė vedėjas. O tai padaryti gana sudėtinga. Šiame procese, pasak pašnekovo, dalyvauja ne tik sveikatos centras, bet ir valstybinė darbo inspekcija bei aplinkosauga. „Mes įvertiname, tik kaip tai veikia šalia gyvenančius žmones. Kas dedasi pačioje bendrovėje, gali tirti valstybinė mokesčių inspekcija, taršos pažeidimus aplink objektą stebi aplinkosauga. Todėl kartais sunku suderinti mūsų bendrus darbus ir tikslus“, – aiškino pašnekovas.
Kiaulidžių skleidžiami kvapai, pasak V. Čelkio, žmogaus sveikatai didelės žalos nedaro. Tačiau didelė amoniako ir sieros ore koncentracija sukelia diskomfortą.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ