2024/03/05

 

Artima kaimynystė padeda ir …trukdo

Gražus rapsų laukas, bet bitėms jis gali atnešti pražūtį.

Domo Jurjono nuotrauka

Žalio lietuviško peizažo būtinoji detalė rugpjūty – pageltę javų laukai, ratus juose sukantys kombainai, tingiai vaikštinėjantys ražienose gandrai. Gražu žvelgti pravažiuojant pro automobilio langą…
Kviečių, rugių ar rapsų kaimynystėje gyvenančiam svarbiau už estetinius potyrius yra kitkas: kaip laukas šeimininkų prižiūrimas, apsėjamas, nupjaunamas, ar nesutrikdo įprasto gyvenimo ir tvarkos, ar nesukelia nepatogumų?

Ilgos paieškos

Sukelia. Tai vienur, tai kitur girdėti – pyksta bitininkai. Purkšdami chemikalais laukus, saugodami rapsus nuo ligų ir kenkėjų, ūkininkai nepaiso nektarą jų laukuose renkančių bitelių sveikatos ir saugumo. Jautresnės bitės žūsta, išmiršta ištisos šeimos. Atsitiko taip vasaros pradžioje ir Kupiškio rajone.
Bitininkai bandė ieškoti užtarimo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, aiškintis su  Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistais. Paaiškėjo, kad galima konfliktus narplioti per valstybės institucijas, tik teisybės paieškos kaštai guls ant nukentėjusiojo, jam teks rūpintis  įrodyti žalą, nustatyti jos mastą…Taigi teks pavargti, išleisti savo pinigų. Ir, žinoma, reikės susipykti su laukų šeimininku kaimynu.

Per skubėjimą – problemos

Ūkininkai savo pasėlių laukus prižiūrėti privalo, jeigu nori gauti gerą derlių. Laukai užsėjami prie pat gyvenviečių, miestelių ribų, aplinkui pavienes sodybas ir vienkiemius.  Karštu ar vėjuotu oru chemikalų tvaikas, natūralu, pasklis aplinkui, žmogui sukeldamas diskomfortą. Ar yra kokios privalomos apsauginės zonos aplinkui gyvenamąsias teritorijas, ar ūkininkai gali elgtis kaip tinkami?
Lietuvos ūkininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininkas Antanas Dobrovolskis įsitikinęs, kad visų konfliktiškų situacijų galima išvengti kaimyniškai bendraujant.

„Visada savo susirinkimuose prieš darbymečius primename apie galimus nesusipratimus su bitininkais, ūkininkai seminaruose sužino apie augalų apsaugos priemonių naudojimo taisykles. Bet realiai visko nutinka, ūkininkai skuba, neturi laiko, o paskui patys prisidirba problemų. Geriau iki to neprieiti, kai kaimynų santykiuose įsigali piktavališkumas, bėda pačiam ūkininkui“, – teigė pašnekovas.

Ką turėtų žinoti ūkininkai

Taigi pravartu ūkininkams priminti tai, ką jie privalo žinoti, bet neretai užmiršta apie savo priedermes.          
Kristina Narvidienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji augalininkystės specialistė pakomentavo kai kurias Augalų apsaugos įstatymo (2012 m. gegužės 22d.) nuostatas:
12 straipsnis nusako augalų apsaugos produktų naudojimo apribojimus. Draudžiama naudoti profesionaliajam naudojimui skirtus augalų apsaugos produktus mokslo, gydymo paskirties pastatų teritorijose. Rekreacinės paskirties želdynų, sporto paskirties pastatų teritorijose leidžiama naudoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje esančios veikliosios medžiagos yra nedidelės rizikos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 5 dalyje. Augalų apsaugos produktų naudojimo apribojimus saugomose teritorijose ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose nustato Vyriausybė. Į augalų apsaugos produktais apdorotas vietas fiziniai asmenys gali patekti tik praėjus laikotarpiui, nurodytam augalų apsaugos produkto etiketėje.  Žemės ūkio ministras 2010 m. liepos 29 d. yra pasirašęs įsakymą „Dėl Augalų apsaugos produktų įvežimo, sandėliavimo, prekybos ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“

——-
Autorius: Domas JURJONAS

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video