Anądien mieste nugirstas jaunų žmonių pokalbis nustebino:“Gal atostogauji?“ „Kokios atostogos? Darbo ieškausi. Bent laikino…“ Tikras priekaištas senoliams, mėgstantiems jaunus žmones kaltinti tinginyste.
Paauglę dukrą auginanti pažįstama pasiguodė:“Išvažiavo Vilniun dukra, vis daugiau galimybių nei čia. Jos draugės Palangoje įsitaisė, ledus pardavinėja. Bent kiek užsidirbs…“
Vasaros atostogos atrodo tampa tik turtingų verslininkų ar biudžetinėse įstaigose dirbančiųjų privilegija. Didžioji tautos dalis, dirbanti už minimalią algą, neturi už ką poilsiauti. Turintieji vieną darbą, ieško papildomo antro ar trečio darbelio, kad tik kaip nors galą su galu sudurtų.
Darbas – kaip loterija
„Man labai pasisekė. Vieną dieną užsiregistravau darbo biržoje, o jau kitą dieną mane iškvietė dokumentų tvarkytis, pasiūlė viešųjų darbų programoje dalyvauti,“ – sako aštuoniolikmetis kupiškėnas Vytautas Vala.
Jis vienintelis rajono moksleivis, kuriam nuo birželio vidurio pasisekė įsidarbinti tarpininkaujant darbo biržai.
Buvęs Šv. Kazimiero vaikų namų globotinis, prieš kelis mėnesius gavęs Kupiškyje socialinį būstą, dabar sako esąs laisvas ir už save atsakingas pilietis. O tokiam jau reikia pačiam rūpintis pragyvenimu ir ateitimi.
Kol kas jo ateitis aiškiai numatoma tik mėnesiais, dar ne metais.
Per vasarą padirbės pagal viešųjų darbų programą Alizavos seniūnijoje. Šiuo metu važinėja į Palėvenėlės gyvenvietę su trimeriu šienauti pakelių, vejų ir pievelių. Važinėja kasdien iš Kupiškio dviračiu, penkiolika kilometrų ten ir atgal.
Norai – paprasti
„Dukart laimė man nusišypsojo. Kupiškio „Rotary“ klubas nupirko ir padovanojo dviratį, kaip tik prieš darbo paieškas, biržos direktorė labai geranoriškai padėjo“, – patenkintas šypsojosi pašnekovas.
V.Vala įsitikinęs: jeigu turėsi noro, planuosi savo veiklą ir laikysies to, ką esi numatęs, gyvenimas vis tiek ką nors tau pasiūlys.
Pats jis dabar jau gana aiškiai yra suplanavęs, ką norėtų veikti ir kaip gyventi.
„Nebuvau nei drausmingas, nei moksliukas, globos namuose gyvenant visko nutikdavo, žinau, kad dovanomis gyvenime nelyja (išskyrus kelis pastaruosius atvejus). Mąstau, kad pabaigsiu mokyklą, buvau kiek atsilikęs, Kupiškyje ar Panevėžyje pasimokysiu šaltkalvio ar elektriko specialybės. Kitą vasarą su draugais gal pavyks ištrūkti padirbėti užsienyje. Noriu susitaupyti pinigų, išsilaikyti vairuotojo teises, nusipirkti mašiną. Paprasti norai“, – atvirauja Vytautas.
Dar jis planuoja, prasidėjus javapjūtei, padirbėti pas pažįstamą ūkininką grūdų džiovykloje, ir ankstesniais metais taip užsidirbdavo pinigų. Nelengvas toks triūsas vienam, bet pelningas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Domas JURJONAS