Buvusiame Palėvenės dominikonų vienuolyne dvi dienas dvyliktą kartą aidėjo tradicinė tarptautinė teatro ir muzikos šventė „Sielos ilgesys“. Šiemet ją šventės režisierei Nijolei Ratkienei padėjo vesti kunigas Justas Jasėnas, režisierius Jonas Buziliauskas ir renginių vedėjas Donatas Voveris.
Su varpų skambesiu
Birželio 23-osios vidurdienį, skambant Palėvenės bažnyčios varpams, pakelta šventės vėliava. Kupiškio dekanato dekanas Rimantas Gudelis visiems palinkėjo gražios šventės, gražių šv. Jono atlaidų. „Dominikonų šūkis – laudares, benedicare, prodicare – džiaukitės, laiminkit, pamokslaukit. Per meną tai ir daro žmonės“, – kalbėjo jis. Kanauninkas Vladas Rabašauskas taip pat linkėjo Dievui padedant ir šv. Jonui užtariant švęsti sėkmingai.
Noriūnų seniūnijos seniūnas Audronijus Zulonas apgailestavo, kad į šventės atidarymą susirinko nedaug žmonių, bet išreiškė viltį, kad įsibėgėjant jos renginiams žiūrovų vis gausės. Taip ir nutiko.
Šiemet vienas iš ryškiausių šventės akcentų buvo pagarba Maironiui ir jo kūrybiniam palikimui. Kunigas J. Jasėnas priminė, kad šie metai yra paskelbti Maironio ir muziejų metais. Jis kvietė visus iš naujo atrasti poeto, tautos žadintojo, kūrybą ir asmenybę. „Ne viena mūsų karta iš Maironio apie Lietuvą sužinojo, poeto žodis ne vienam padėjo ištverti Sibire tremtinio dalią“, – sakė J. Jasėnas. Tądien dainų Maironio tekstais atliko Panevėžio mišrus choras „Godos“ (vad. Urbutienė).
Antrąją šventės dieną Palėvenės bažnyčioje po šv. Mišių žiūrovus kvietė programa kunigo, poeto profesoriaus Jono Mačiulio-Maironio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Dainas poeto tekstais atliko LK Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (vad. prof. T. Šumskas), „Dialogas su Maironiu“ – eiles skaitė aktorius Petras Venclovas.
Spektalis – ne tik kalba
Teatro mėgėjai galėjo pamatyti penkis spektaklius. Visi sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo. Kai kam buvo netikėta, kad ne tik svečiai iš Rusijos, Samaros srities Pochvistnevo miesto, vaidino rusų kalba, bet ir privataus Klaipėdos teatro „Rebus“ aktoriai. Tiesa, svečių iš Rusijos spektaklio turinys žiūrovams buvo trumpai perpasakotas, o apie klaipėdiškių pastatymą pasakyta, kad A. Čechovo kūrybą geriausia perteikti originalo kalba. Pasak šio teatro režisieriaus J. Buziliausko, jam patinka kamerinis teatras, kai veiksmas vyksta kuo arčiau žiūrovo. Jie vaidina kiemuose, kavinėse. Jų trupę sudaro ir profesionalūs aktoriai, ir mėgėjai. „Svarbiausia ne kalba, bet spektaklio sukeliamos emocijos, jausmas, išreikšti tai, ką nori pasakyti, pagrindinę mintį. Esame pastatę trikalbį (rusų, lenkų ir lietuvių kalbomis) spektaklį pagal Salomėjos Nėries poeziją „Grįšiu“.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
Autorės nuotraukos
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ