Autorės nuotrauka
Didelį būrį gamtą fotografuojančių mūsų tautiečių prieš keletą metų suvienijo gamtininkas Romualdas Barauskas, įkūręs interneto svetainę naturefoto.lt. Šiuo metu ji vienija apie 130 fotografų ir per 300 žmonių, kurie ne fotografuoja, bet domisi kitų gamtos fotografijomis. Tarp jų yra ir keletas kupiškėnų.
Susitinka visais metų laikais
Gražina Sventickienė, viena iš to būrio kupiškėnų gamtos fotografų. Pasak jos, toks pomėgis yra prasmingas. Fotografai fiksuoja natūralią, žmogaus nepatobulintą gamtą, su ja supažindina aplinkinius, skatina juos ne tik gėrėtis nuostabiais vaizdais, bet ir saugoti gamtą, puoselėti aplinką. R. Barausko iniciatyva fotografai bendrauja ne tik virtualioje erdvėje, bet kasmet keturis kartus renkasi į susitikimus. Jie būna skirti kiekvienam metų laikui. Į vasaros susitikimą šiemet visi rinkosi birželio 8-10 d. Dzūkijos nacionaliniame parke prie Ilgelio ežero, netoli Merkinės. Iš Kupiškio dalyvavo dar vienas fotografas – Darius Babelis. Šįkart neatvyko kitas kupiškėnas – Audrius Inapas, kuris irgi priklauso šiam fotografų būriui.
„Apžiūrėjome Čepkelių rezervatą, Merkinę, Skroblaus upelio slėnį, ragavome šaltinio vandens, gėrėjomės aukštapelkių apsuptu Bakanausko ežeru. Čia pririnkome du didelius maišus šiukšlių“, – dalijosi išvykos įspūdžiais pašnekovė.
Gražina pasakojo, kad visuose jų sambūriuose vyksta susitikimai su fotografijos meno žinovais. Šiemet jiems paskaitą skaitė Vilniaus dailės akademijos docentas Remigijus Zolubas. Jis recenzavo neseniai išleistą fotoalbumą „Lietuvos laukinės gamtos fotografija 2011“. Buvo aptariama, kokiu principu tokiam leidiniui atrenkamos nuotraukos, kaip jas išdėsto dizaineriai. Fotografai iš lektoriaus sulaukė daug praktinių patarimų. Be abejo, per tas dvi dienas visi daug fotografavo. Kai kurie užfiksuoti vaizdai gal suguls ir į būsimą naująjį fotoalbumą. Daug jų jau yra įdėta į interneto svetainę.
Ten, kur kojos neįkelsi
Pasak Gražinos, Lietuvoje dar yra daug mažai žmogaus paliestų gamtos kampelių. Tai aukštapelkės, sengirės, draustiniai, kur ne bet kas gali įkelti koją. Ją asmeniškai labai žavi aukštapelkės. Daug nepakartojamų įspūdžių parsivežusi iš Reiskių tyro – aukštapelkės Plungės rajone. Ir mūsų krašto Notigalė su Lėvens ištakomis taip pat nuostabi.
„Nori nenori, bet žmogaus kišimosi į gamtą neišvengsi. Svarbu, kad tai būtų daroma tausojant aplinką. Tokį požiūrį akivaizdžiai pastebiu bendraudama su miškininkais. Urėdijos išties tvarkosi labai gerai. Saugo mišką nuo kenkėjų, niokotojų, atsodina. Yra paliktos kertinės miško buveinės, kad būtų išsaugota biologinė įvairovė. Ji pasaulyje nyksta. Gamtininkai teigia, kad Lietuvos gamta dar palyginti yra mažai nuniokota“, – kalbėjo pašnekovė.
Gražina fotografuodama siekia ne mechaniškai atkartoti užfiksuotą vaizdą. Ji ieško detalių, linijų, šviesos žaismo.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
Gražinos Sventickienės nuotrauka
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ