Banguolės Aleknienės nuotrauka
Duoti ar neduoti? Kas yra kyšis? O gal tai tik maža dovanėlė dėmesiui parodyti? Tokius galvosūkius sprendžia pirmiausiai „dovanėlių“ davėjas, o jeigu reikalai pasisuka neplanuota linkme – nagrinėja teismas.
Apie korupcijos gijas, jos vingrybes ir naujas formas kalbėjomės su rajono Savivaldybės korupcijos prevencijos komisijos pirmininku Povilu GURKLIU.
Kas paprastai kalbant yra korupcija ir kokie jos požymiai?
Tai kyšių ėmimas arba kažkokios naudos turėjimas abiem pusėms, kai priimamas palankus sprendimas, atliekamas tam tikras darbas už atlygį. Viena pusė gauna pinigus, o kita – paslaugą, pagalbą, užtarimą ar rekomendaciją ne pagal įstatymus.
Jeigu žmogus atėjęs į įstaigą pajunta, kad yra delsiama spręsti problemas, galima daryti prielaidą, kad tai jau kvepia korupcija. Žinau atvejų, kai specialiai buvo sudaromos kliūtys norint, kad suprastų žmogus, jog teks „patepti“. Manau, kad tai yra žiauri korupcijos forma, netgi prievartavimas duoti kyšį.
Ar į Jūsų komisiją kreipėsi gyventojai, kuriems kilo įtarimų, kad iš jų laukiama kyšių?
Nedaug, bet kreipėsi. Dabar vieną atvejį nagrinėjame. Komisijos tikslas nėra nustatyti nusikaltimą ar vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Mūsų pagrindinis uždavinys – korupcijos prevencija. Mes turime tam užkirsti kelią arba pamatę korupcijos apraiškas pasakyti žmogui, kad jis yra negerame kelyje ir ateityje jam gali tekti bendrauti su atitinkamomis tarnybomis.
Jeigu į mus kreipiasi žmogus su įtarimais, kad yra prievartaujamas duoti kyšį, tačiau kol kas lyg ir nėra nusikaltimo sudėties, tą atvejį nagrinėjame patys – aiškinamės, ar kreipęsis į mus žmogus neturėjo tikslo kažką apšmeižti, pameluoti, o gal paprasčiausiai tik atrodė, kad reikalaujama kyšio. Nekaltumo prezumpcija yra vienas pagrindinių laisvos šalies požymių.
Kur yra daugiau korupcijos: valstybinėse įstaigose, ar privačiame sektoriuje?
Teko domėtis – šalies mastu pagrindinė korupcija yra tarp privataus ir valstybinio sektoriaus. Privatus sektorius nori kažką gauti, o valstybinis gali tą padaryti. Jis privalo tai daryti pagal įstatymus, tačiau vienur didelės eilės, kitur mažai galimybių, dar kitur – visiems neužtenka. Tada ir prasideda negražūs dalykai, kuomet vienas proteguojamas, o kitas nustumiamas į šalį.
O mūsų rajone daug korupcijos apraiškų?
Mes tyrinėjame visus rajono Savivaldybės teisinius aktus, viešuosius pirkimus, kurių suma siekia daugiau kaip 500 tūkstančių litų – tai yra įrašyta mūsų veiklos plane. Kol kas nieko iki šiolei neradome, kas sukeltų įtarimų ar abejonių. Jeigu kokių pastabų kyla komisijos darbo metu, pasikviečiame atsakingus asmenis ir viską išsiaiškiname. Tačiau, jeigu mes visą medžiagą ištyrinėjame ir nieko nerandame, dar negalima teigti, kad korupcija gali nepasireikšti. Yra daug korupcijos būdų, kurių gal ir nežinome. Seniau vairuotojai sukdavo mašinos spidometrą norėdami nurašyti kurą, kurio nesunaudojo. Pasirodo, netgi tokiam veiksmui atlikti yra net dvidešimt būdų.
Sakoma, kad pirmiausiai sukuriamas ne įstatymas, o sugalvojamas būdas, kaip jo nevykdyti.
Su kokiais sunkumais savo darbe susiduria Jūsų komisija?
Su žmonių abejingumu, korupcijos toleravimu. STT atlikti sociologiniai tyrimai parodė, kad šalis sunkiai susitvarko su korupcija, o iš penkių žmonių keturi toleruoja korupciją. Taip yra todėl, kad pas mus atsirado begalinis noras greitai praturtėti, gerai gyventi. Skaičiau vieno psichologo mintis, kad jeigu verslininko pelnas siekia 500 procentų, jis ryžtasi tokiai rizikai, apie kurią anksčiau negalvodavo.
Kita vertus, Nepriklausomybės pradžioje buvo tokių verslininkų, kurie gerai rašyti nemokėjo, o dabar turtuose maudosi. Matyt, viską lėmė pažintys. Gal ne veltui sakoma, kad pirmas milijonas visuomet būna juodas. Nežinau, kokį verslą reikia turėti, kad sąžiningai mokėdamas mokesčius turėtum milijonus. Pažiūrėkime, visi tie, kurie kažkada reketavo, dabar legalizavosi – jų šešėlyje jau beveik nebėra.
Nustatyta, kad aukšta korupcija yra medicinos srityje. Ne paslaptis, kad ir mūsų rajono žmonės pas medikus eina su dovanomis. Ar Jūsų komisija kada nors buvo susitikusi su medikais?
Esame numatę susitikti su gydytojais, kitais darbuotojais ir šnekėtis. Skundų, kad žmonės duoda kyšius medikams, negavome nė vieno. Gal tai šventas reikalas atsilyginti gydytojui ar slaugytojai. Čia negali būti jokių variacijų, nuo kokios sumos „dovanėlė“ yra laikoma kyšiu. Manau, kad kyšis yra ir minimali nauda, jeigu ji gauta ne pagal įstatymą – tegul tai bus ir keli litai.
O Jums pačiam ar teko gydytojui duoti kyšį?
Ne, nedaviau. Esu nunešęs gėlių ir saldainių gydytojui, tačiau ne prieš, o po paslaugos suteikimo. Jeigu gydytojui nuneši gėlių ar kavos, nemanau, kad tai nusikaltimas – tai pagarbos, dėmesio parodymas. Juk rugsėjo 1-ąją vaikai mokytojams taip pat neša gėles.
Tai – ten irgi kyšis?
Tad jeigu žmogus kažką duoda po paslaugos, jau ne kyšis?
Manau, kad tada ne kyšis, žinoma, jeigu prieš tai nebuvo susitarta.
Ar mūsų rajone nesijaučia verslininkų monopolis. Prisiminkime atvejį, kai vienas smulkus verslininkas rajono Tarybai buvo pristatęs idėją statyti šiluminę elektrinę ir miesto gyventojams tiekti pigesnę šilumą. Tada opozicija ir pozicija susivienijo – balsavo prieš tokį pasiūlymą, o idėjos autoriui savo elektrinę pasiūlė statyti Byčių kaime prie sąvartyno.
Taip, tas dalykas jaučiasi. Toks požiūris -geriau niekam, negu kitam – yra griaunantis ir jau iš anksčiau susiformavęs. Paprasčiausias pavyzdys: Kupiškyje nėra kavinės, kur vakare ar poilsio dienomis galėtum nusivesti svečią. Aplinkiniuose miestuose jų yra pakankamai. Nemanau, kad nuostolinga mieste turėti kavinę. Gaila, kad patys būdami abejingi ar ne viską aprėpdami neleidžiame ateiti geroms iniciatyvoms ar idėjoms.
Dėl šiluminės elektrinės statybos siūliau Tarybai pritarti, tačiau likau neišgirstas. Gal vietiniai verslininkai išsigando, kad bus nuviliota darbo jėga – jeigu jam pasiseks, tai gal ten bus geresni atlyginimai žmonėms. Tai lyg netiesioginė konkurencija. Po posėdžio Tarybos vardu atsiprašiau verslininko už tokį netikusį sprendimą.
Paskutiniu metu jaučiasi, kad į investicijas, naujų firmų atėjimą nekreipiama dėmesio.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ