Banguolės Aleknienės nuotrauka
Birželio 4 d. vyko geriausio Kupiškio r. bityno konkursas-apžiūra. Komisija, vadovaujama rajono mero Jono Jaručio, apžiūrėjo keturis bitynus, kurių savininkai buvo pareiškę norą dalyvauti šiame konkurse.
Perprasti neužtenka vieno gyvenimo
Pirmiausia svečiuotasi pas šio konkurso naujoką Antaną Jančį iš Aukštupėnų. Jis savarankiškai bitininkauja nuo 2001 m. Prieš tai keletą metų bitininkystės pradžiamokslio jį, į mūsų kraštą su šeima atvykusį iš Kauno, mokė Petras Apšega. Tuomet supratęs, kad išmanydamas vien tik teoriją, be praktikos, geru bitininku netapsi.
Šiuo metu A. Jančys laiko 25 bičių šeimas, 10 avilių – prie namų, o 15 yra išvežti į laukus kitur. Šis bitininkas vienas iš pirmųjų pradėjo naudoti avilius be dugno. Stipriai bičių šeimai reikia, kad avilys gerai vėdintųsi. Tai palengvina bičių gyvenimą.
A. Jančys aprodė klėtį, kurioje suka ir išpilsto medų, laiko visą bitininkavimo inventorių. Jo bityno medus mišrus, bitelių suneštas iš įvairių augalų žiedų.
„Šimtą kartų iš akutės į akutę bitelės kiloja nektarą, kol jas užakiuoja. Vieno žmogaus gyvenimo neužtenka suprasti, kaip bitės gyvena“, – įsitikinęs A. Jančys.
Išskirtiniam produktui stiklinė tara
Iš Aukštupėnų pasukome į Pyragių kaimą, kur bitininkauja kitas šio konkurso dalyvis Vytautas Strolė. Jo, kaip bitininko, stažas siekia jau trisdešimt metų. A. Strolės bityne pastaruoju metu buvo 22 bičių šeimos, tačiau po žiemos 4 neteko. Jei bus normali vasara, bitininkas ketina atstatyti buvusį bičių šeimų skaičių. Plėstis daugiau nežada. Medaus užtenka ir šeimai, ir giminėms, ir draugams. Dalį parduodąs. Per metus iš avilio gaunama vidutiniškai apie 40 kg medaus, o iš viso bityno – apie 800 kg.
Nuo 2011 m. V. Strolės bitynas yra sertifikuotas ir dalyvauja išskirtinio produkto gamybos programoje. „Bitelės medų neša visur iš tų pačių augalų. Tačiau bitininkaujantys pagal minėtą programą turi laikytis tam tikrų technologinių reikalavimų, ypatingos švaros, bitėms gydyti vartoti tik natūralius vaistus, medų privaloma fasuoti tik į stiklinę tarą. Šis produktas yra per daug geras, kad jį pilstytume į plastmasinę tarą. Medus ne tik saldus, bet turi ir tam tikrų rūgščių, kurios gali reaguoti su plastmase. Taigi aš visiems patarčiau medų valgyti tik laikomą stiklinėje taroje“, – sakė bitininkas, mėgstantis ir pavasarį, ir vasarą bei rudenį suneštą bičių medų.
A. Strolė medų tvarko ir bitininkystės inventorių laiko nekūrenamos pirtelės priepirtyje. Pirtelei statyti jis panaudojo seną metalinį metro vagoną. Iš vidaus apšiltino, apkalė medinėmis lentelėmis. Kelių dešimčių metų senumo metalinės išorės sienos jau pradėjo rūdyti. Pirtelės šeimininkas žada jas nudažyti. Kai įsirengs kitas bitininkystei patalpas, šis statinys bus naudojamas pagal paskirtį.
Paklaustas, ar norėtų tapti geriausiu Lietuvos bitininku, V. Strolė kukliai atsakė, jog kiekvienam bičiuliui būtų malonu tokį vardą gauti, bet jis save laikąs tik kaimo bitininku mėgėju.
Bitės – žmogaus paguoda
Svidenių kaime bitininkaujantys Valerija ir Petras Marinskai jau ne kartą buvo minimi tarp geriausių rajono bitininkų. Šių pozicijų jie nėra linkę užleisti ir šiemet. Kaip ir pernai jų sodyba tviskėjo tvarka ir avilių joje nė kiek nesumažėjo. P. Marinskas papasakojo, kad pradėjo bitininkauti 1964 m. gimtajame Ageniškio kaime, netoli Papilių (Biržų r.), kai jam tėvas padovanojo avilį, o teta bičių spiečių. Netrukus jis buvo pašauktas atlikti privalomos karinės tarnybos, bitelės žuvo, nes niekas jomis nebesirūpino. Prie bitininkystės vėl grįžęs 1978 m. Pradėjęs nuo vieno avilio ir pamažu plėtęs bityną. Keletą avilių laikęs ir kolektyviniame sode, netoli Kupiškio. Apie šešerius metus bites buvo priglaudęs Mirabelio miške. Kai bitės pradėjo gelti netoliese gyvenančio žmogaus gyvulius, teko iš ten bityną iškraustyti. Įsigijus sodybą Svideniuose atsivėrė geros bitininkavimo perspektyvos. Aplinkui pievos, miškeliai. Šiuo metu Marinskai laiko 25 bičių šeimas. Per metus iš vienos šeimos jie prikopinėja apie 40 kg medaus. Visi aviliai gražiai sodybos šeimininkės Valerijos išmarginti, kad būtų, anot jos, įdomiau ir gražiau. Pasak P. Marinsko, savo malonumui bitininkauti užtektų ir 14-15 bičių šeimų. „Bitės žmogui duoda naudos, teikia nusiraminimo, paguodos, dvasinės atgaivos, tiesiog padeda gyventi“, – negailėjo pagyrų savo bitelėms pašnekovas.
Bitininkauja visa šeima
Paskutinis tądien buvo apžiūrėtas praėjusių metų geriausių rajono bitininkų noriūniečių Arvydo ir Valdos Bajorų bitynas. Čia yra laikoma 150 bičių šeimų. Jų aviliai rikiuojasi ne tik prie namų sode, bet dar 7-8 rajono vietovėse. Pasak A. Bajoro, tokiai gausiai jų bičių šeimai reikia ir didesnių ganyklų, žydinčių medingų augalų įvairovės. Konkurso vertinimo komisija apsilankė Linkiškių kaime, kur ramioje, ekologiškoje aplinkoje Bajorai laiko 16 bičių šeimų. Po to paskutinis stabtelėjimas buvo Noriūnuose.
„Bitininkauti pradėjau prieš gerus dvidešimt metų. Bitininkas buvo ir mano tėvukas. Man iš pradžių bičių reikėjo, kad apdulkintų šiltnamio augalus. O paskui jau ėmiausi bitininkystės rimtai. Vienas nieko nepadarysi. Tad į bitininkavimą įtraukiau ir sūnus, ir žmoną. Norint gauti rezultatą, reikia greitai suktis„, – sakė A. Bajoras.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ