Autorės nuotrauka
Esant dideliam nedarbui Lietuvoje, ypač kaimuose, bedarbiai vis dažniau susigundo vieną kitą litą užsidirbti eidami į ūkininkų „talkas“, pagelbėdami vienišiems ar senesniems kaimynams. Kai kurie sutinka ir ilgesniam laikui padirbėti, nors darbdavys jokios darbo sutarties net nesiūlo. Tačiau visa tai gali atsipirkti didelėmis baudomis.
Apie nelegalaus darbo mastus Panevėžio regione ir mūsų rajone, gresiančias sankcijas už tokius pažeidimus kalbėjomės su Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiąja darbo inspektore darbo teisei Asta Gudoniene.
Kokia situacija mūsų rajone ir visame Panevėžio regione dėl nelegalaus darbo 2011-2012 metais?
Kupiškio rajonas dėl nelegalaus darbo apraiškų niekuo neišsiskiria iš kitų rajonų. VDI Panevėžio teritorinis skyrius nelegalaus darbo prevencijos bei kontrolės klausimais per 2011 metus atliko 472 nelegalaus darbo patikrinimus. Jų metu buvo nustatyti 224 nelegaliai dirbę asmenys, iš kurių 2 iki 18 metų.
Už nelegalų darbą per praėjusius metus surašyti 39 administracinių teisės pažeidimų protokolai dėl 64 asmenų. Per 2012 m. I ketv. VDI Panevėžio teritorinis skyrius nelegalaus darbo prevencijos bei kontrolės klausimais atliko apie 100 patikrinimų, kurių metu nustatyta apie 70 nelegaliai dirbusių asmenų.
Kokiuose sektoriuose dažniausiai nustatomas nelegalus darbas?
Analizuojant VDI duomenis dėl nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų išaiškinimo pagal ekonominės veiklos sektorius matyti, kad daugiausiai nelegalaus darbo atvejų per 2011 metus ekonominės veiklos sektoriuose buvo nustatyta statybose – 32,04 proc., didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 10,20 proc., žemės ūkyje – 7,90 proc., miškininkystėje – 6,86 proc. Taigi, rizikingiausi ekonominės veiklos sektoriai ir toliau lieka tie patys: statyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, žemės ūkis, viešbučiai ir restoranai. Pastebima tendencija, kad 2011 m. nustatyta daugiau nelegalaus darbo atvejų statybose bei miškininkystėje.
Kaip darbo inspektoriai sužino apie nelegalius darbuotojus?
Nelegalus darbas yra ta rizikinga sritis, kuriai VDI skiria didelį dėmesį. Stiprindama nelegalaus darbo tiesioginę kontrolinę veiklą, VDI penkiuose didžiausiuose miestuose 2011 m. įsteigė nuolatines mobilias nelegalaus darbo kontrolės grupes. Jos vykdo operatyvinę kontrolę ir prevenciją ne tik savo apskrityse, bet ir aplinkiniuose regionuose. Bendradarbiaujant su kitomis kontroliuojančiomis įstaigomis, policija organizuojami ir bendri reidai.
Panevėžio apskritis – ne išimtis. Kiekvieną dieną Panevėžio skyriaus darbo inspektoriai organizuoja patikrinimus, tikrina informaciją dėl galimo nelegalaus darbo. Kitaip tariant, nuo šiol visi objektai, kurie kelia bent menkiausių abejonių ir kur įtariamas galimas nelegalus darbas, anksčiau ar vėliau bus tikrinami darbo inspektorių grupių su policija. Nelegalų darbą taikantys darbdaviai tai jau pajuto ir jaus ateityje.
Ar sunku sučiupti nelegalius darbuotojus ir įrodyti jų veiklą?
Atliekant tyrimą dėl galimo nelegalaus darbo, yra renkami įrodymai, apklausiami liudytojai ir galbūt nelegaliai dirbę asmenys. Prieš teikiant paaiškinimus, apklausiami asmenys pasirašytinai yra supažindinami su administracine atsakomybe dėl melagingų parodymų. Nustačius gal nelegaliai dirbančius darbuotojus Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, vadovaujantis jiems suteikta teise, surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą darbdaviui dėl galbūt nelegaliai dirbusių asmenų. Ar asmuo dirbo nelegaliai – sprendžia teismas. Bylos nagrinėjimo metu pasitaiko atvejų, kad darbuotojai, paveikti darbdavio, teikia visai priešingus parodymus nei tyrimo metu. Norėtume pastebėti, kad VDI pareigūnams taip pat yra suteikta teisė surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą už melagingų parodymus.
Turbūt dažnai tenka išgirsti pasiteisinimą, kad žmonės ateina į paprasčiausią talką?
Talka pirmiausia apibūdinama kaip savanoriška, telktinė pagalba. Tad vienas pagrindinių talką ir nelegalų darbą skiriančių požymių – neatlygintinas darbas. Talkininkams neturi būti mokamas iš anksto sutartas atlyginimas nei pinigais, nei materialinėmis vertybėmis (maisto produktais, daiktais ir pan.), išskyrus kai kurias išimtis dėl maitinimo ir apgyvendinimo. Bet koks kitas sutartinis atlyginimas (tarp jų ir, pavyzdžiui, skolos išskaitymas) už atliktus darbus yra laikytinas darbo santykių požymiu.
Talka taip pat negali būti laikomi ilgalaikiai konkretūs tam tikros profesijos, kvalifikacijos darbai, dirbami nustatytu laiku – paklūstant nustatytai darbo tvarkai. Tai – darbo santykių tarp darbdavio ir darbuotojo požymiai. Tokiu atveju jie turi būti tinkamai įforminti: ne vėliau kaip prieš darbo pradžią sudaryta darbo sutartis ir apie ją pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Priešingu atveju tokie darbo santykiai yra laikomi nelegaliais.
Talkos darbų žemės ar namų ūkyje organizatorius visais atvejais gali būti tik fizinis asmuo. Darbus talkininkai turi atlikti kartu su talkos darbų organizatoriumi jiems priimtinu laiku, atlikimo būdu ir pan. Reikia atkreipti dėmesį, kad talkininkai, dirbantys talkos darbus, kurie darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų priskirti prie pavojingų darbų (gamybos procesų), taip pat dirbantys su potencialiai pavojingais įrenginiais, privalo turėti specialų profesinį pasirengimą patvirtinančius dokumentus.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ