Iki neregėtų aukštumų pakilus kuro kainoms brangsta visų mūsų pragyvenimas.
Sukame galvas, kokios bus bilietų ir paslaugų kainos, ar tokį brangymetį atlaikys verslas. Ne vienas tautietis šiuo metu svarsto, ar jam labiau apsimoka kasdien važinėti nuosavu automobiliu, ar dažniau pasinaudoti visuomeniniu transportu, taksi paslaugomis, ar pasikliauti savo kojomis. Nerimo laikotarpį išgyvena ne tik krovinių ar gyventojų vežėjai, bet ir patys kuro pardavėjai, akylai stebintys, ar nesikeičia vartotojų įpročiai.
Alternatyvos miglotos
UAB „Narjanta“ direktorius Bronius Domža įsitikinęs – kas važiavo, tas ir važiuos. Tačiau kiekvienas kuro pabrangimas šiek tiek pristabdo degalų vartojimą. Tokias tendencijas pastebįs ir bendrovės degalinėje. Žinoma, apie ryškų klientų sumažėjimą kalbos nėra. Daug dar žmonių iš įpročio kasdien sėda į automobilį visai nesvarstydami. „Liūdna. Paskui kurą kyla ir maisto, ir žemės ūkio bei kitų darbų kainos. Kupiškyje daug kur dviračiu ar pėsčiomis būtų galima nukakti. Užsienyje dviračiai gatvėse karaliauja. Deja, mes neturime išvystytos jų infrastruktūros. Šiuo metu, manyčiau, alternatyva brangstantiems degalams būtų ne tik dviratis, bet ir mažalitražės transporto priemonės, kurioms, pvz., pakaktų 3 l benzino 100 km. Galbūt ateityje sulauksime ir masinės elektromobilių gamybos. Neseniai pas mus lankėsi vienos įmonės atstovai, atliko apklausą, domėjosi, ar sutiktume įrengti elektromobilių įkrovimo aikštelę. Mes esame įtraukti į jų planus“, – dalijosi mintimis apie aktualijas pašnekovas.
Tarptautiniais vežimais užsiimančios UAB „Gilota“ direktorius Gintautas Mockus teigė, kad kuro išlaidos sudaro 40 proc. jų bendrovės gaunamų pajamų. Džiaugsmo dėl to nėra. Tačiau verslas plėtojamas toliau savo pelno sąskaita. Tikimasi, kad ateityje bus keliami krovinių vežimo įkainiai tarptautinėse rinkose ir vėl viskas grįš į vėžes. Kuras brangsta ne tik Lietuvoje. Anot pašnekovo, paprastai tos rinkos į kuro kainos pokyčius reaguoja po pusmečio.
G. Mockus sakė, kad mažai guodžia pigus kuras kaimyninėje Rusijoje. Dėl to šioje šalyje mūsų vežėjams yra nustatyti mažesni krovinio vežimo įkainiai nei Vakaruose, kad jie galėtų konkuruoti su tos šalies, Baltarusijos vežėjais.
Pasidomėjus, ar nenukonkuruos vilkikų geležinkelis, paleisti du konteinerių traukiniai Kazachstano ir Kinijos kryptimi, G. Mockus sakė, kad tie traukiniai tik lašas jūroje ir paveikti tarptautinių krovinių vežimų rinkos neįstengs. Vien Lietuvoje yra 24 tūkst. vilkikų.
Ar brangs kelionės?
Kupiškyje taksi paslaugas siūlantis Vitalijus Karazija sakė, kad kol kas keleivių vežiojimo įkainių nekels. Kaina lieka ta pati – 1,50-2 litai už km, priklausomai nuo atstumo. Daugiausia keleivių būna žiemos mėnesiais. Vasarą jų kur kas mažiau. Pašnekovas neslėpė, kad verslo sąnaudos didėja, tačiau dar pavyksta šiaip taip suktis iš savų rezervų. Kurui naudojąs automobilio dujas. Šiuo metu jos sąlygiškai pigesnės nei dyzelinas ar benzinas.
Panašiai kalbėjo ir kitas Kupiškio taksistas Mindaugas Magyla. „Sąnaudos didėja, bet paslaugos kainos negali kelti, nes žmonėms ir taip brangu“, – sakė taksistas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ