„Visi mes kaimynai“ – ši frazė iš įgrisusios televizinės reklamos tinka ne tik šildymo problemoms pakomentuoti, bet ir kitoms gyvenimo sritims aptarti. Kad ir gamtos apsaugai…
Akyli kaimynai stebi
Vis ryškiau spindint pavasario saulutei, imamės tvarkytis savo kiemuose, soduose, želdynuose, atsikratome šiukšlių, rakandų, genėjame pasiligojusius medžius, iškertame pernelyg išstypusius, dienos šviesą kambaryje temdančius, į elektros linijas besikabinančius. Kaimynas, kuris to nedaro, turi laiko susimąstyti: ar tai teisėta, tas medis ar krūmas toks gražus buvo iš tolo pažiūrėti. Ir tas kaimynas pasiteirauja kontroliuojančios tarnybos specialistų, ar ano kaimyno veikla neprieštarauja įstatymams ir nustatytai tvarkai. Ką mes darytume be akylų viską visada pastebinčių kaimynų, kurių dėka šviečiamės, tobulėjame ir visaip lavinamės?..
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūros vedėja Vita Stančikienė visai be ironijos, tik kiek pajuokaudama, sako, kad aplinkosaugos tvarkai žmonės nusižengia dažniausiai iš nežinojimo, bet ne iš piktos valios, o signalai apie tai agentūrą pasiekia iš kaimynų. Iš jų noro pasitikslinti, kaip turi būti daroma, ar laikomasi visų įstatymų, lavinasi visa bendruomenė. Ir tai yra gerai. Gerai, kad mažiau šiukšlinama aplinka, kad mažiau ir rečiau pavasarį deginama pernykštė žolė. Tokį žmonių sąmonėjimą labai paskatino ne visiems nusibodę moralai, bet baudos arba grėsmė netekti išmokų už deklaruotas žemės ūkio naudmenas.
Geriau žinoti
Bet geriausia yra baudų išvengti. O tam reikia žinoti, ką gali ir ko negali daryti žmogus kiekvienu konkrečiu atveju. Pavyzdžiui, nori žmogus nukirsti medį, kuris jam trukdo ar tapo kliuviniu eismo saugumui.
Agentūros vedėjos V. Stančikienės teigimu, tada reikia žinoti nemažai įvairių tvarkos nuorodų. Vyriausybė 2008 metais yra patvirtinusi „Saugotinų želdinių sąrašą“, tais pačiais metais aplinkos ministras išleido įsakymą „Saugotinų želdinių kirtimo tvarka“.
Yra saugotini ir nesaugotini želdiniai. Nesaugotini – augantieji namų valdoje (ji turi būti teisiškai įforminta), taip pat vaiskrūmiai, vaismedžiai, natūraliai išaugę krūmai. Augantys palei kelius, geležinkelio linijas, elektros oro linijas nėra saugotini, bet juos kertant reikia suderinti su eksploatuojančia įmone, kelininkais ar elektros tinklų įmone.
Saugotiniems želdiniams kirsti reikalingi leidimai, juos išduoda savivaldybės institucijų specialistai. Seniūnijose tai daro seniūnai, o Kupiškyje – „Kupiškio komunalininko“ bendrovės želdinių priežiūros specialistas Algirdas Gasiūnas. Jie savo veiksmus suderina su aplinkosaugos specialistais.
Nemažai įvairių kriterijų, pasak V. Stančikienės, yra nustatyta norint kirsti saugotinus želdinius, čia svarbu ir medžių rūšis, ir medžių storis.
Saugotini privačioje žemės valdoje augantys ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, vinkšnos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai. Deklaruotame žemės ūkio paskirties lauke saugomi yra beržai, eglės, pušys, kai 130 cm aukštyje storesni nei 20 cm. Ąžuolai, uosiai, klevai, liepos saugomi, kai ties kelmu yra storesni nei 20 cm. Ties vandens telkinių apsauginėmis juostomis augantys ąžuolai, klevai, uosiai saugotinais tampa, kai ties kelmu yra daugiau nei 8 cm storio, visi kiti medžiai – nuo 16 cm storio.
Prieš sodinant – pagalvoti
Aplinkosaugos agentūros vadovės teigimu, vis dėlto geriausia kiekvieną kartą, prieš imantis želdinių tvarkymo darbų, suderinti tai su atsakingu pareigūnu, kad vėliau netektų aiškintis valdžios institucijoms ar graužtis spėliojant, kuris čia kaimynas pasielgė taip pilietiškai.
Medis, anot V. Stančikienės, turi augti savo vietoje, ne ant kelio, ne prie daugiabučio namo buto langų, ne ant šilumos ar nuotekų trasos, netrukdyti niekam ir pats neskursti. Todėl ir sodinant medelius, visada pravartu pagalvoti, kokie jie bus ir kaip toje vietoje atrodys po kelerių metų ar po dešimtmečio.
——-
Autorius: Domas JURJONAS