Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje apie tai diskutavo rajono verslininkai, Panevėžio teritorinės darbo biržos vadovai, mokyklos pedagogai.
Praėjusį rudenį gimusi Kupiškio darbdavių iniciatyva susitikti diskusijai su įvairių profesijų jaunimą mokančiais vietos technologijos ir verslo mokyklos pedagogais žengia pirmuosius žingsnius. Trečiadienio pavakarę Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos posėdžių salėje per pusšimtis darbdavių, pedagogų kartu su darbo biržos vadovais beveik tris valandas kalbėjo aptariama tema. Šeimininkai vardijo skaičius, pasiekimus, demonstravo aktyvią mokyklos kolektyvo veiklą iliustruojančias skaidres, aprodė praktinio mokymo kabinetus, o verslininkai vardijo savo norus ir lūkesčius… Ir išryškėjo didžiausia bėda, kad tie norai bei viltys visai nesutampa.
Visi dirba kas sau
Darbdaviams, verslininkams reikia darbščių, iniciatyvių, motyvuotų jaunų darbininkų ir specialistų. Tokių, prie kurių nereikėtų stovėti ir nurodinėti, ką daryti, o paskui sekti, ar padarė, kas paliepta… Profesinį mokymą organizuojantys pedagogai turi parengę dešimtis mokymo programų, sukaupę gana modernią mokymo bazę, turi ir šiuolaikiškos žemės ūkio technikos, išlaiko ekologinį ūkį, galėtų rengti kaimo verslų darbuotojus arba komunalinio ūkio darbuotojus, bet nėra ko mokyti. Jaunimas nesidomi, nestoja į tokias specialybes. Šiemet mokykla nesurinko pirmakursių į technikos šaltkalvių-remontininkų, kompiuterio ir organizacinės technikos operatorių specialybes. Virėjų ir prekybos įmonių vadybininko padėjėjo specialybes sujungė, nes per mažai susirinko moksleivių. Kad būtų galima sudaryti grupę, reikia 25 jaunuolių. Toks yra Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymas, ir nieko čia nepadarysi… Bėdos nėra tik su apdailininko (statybininko), apskaitininko ir kasininko specialybių mokymo programomis, ten norinčių nepritrūksta, yra ir besimokančių staliais, technikos priežiūros verslo darbuotojais. Nuo rugsėjo 1 d. mokykla ketina imtis mokyti mokinius, turinčius vidurinį išsilavinimą dar vienos naujos programos – socialinio darbuotojo padėjėjo.
„Tik nedarykit tokios klaidos, jau jų prikepta su kaupu. Biržoje turim bedarbių užregistravę su universitetiniu išsilavinimu, neturi kur įsidarbinti žmonės“, – į diskusiją veržliai įsiterpė Panevėžio teritorinės darbo biržos Kupiškio skyriaus vedėja Genė Zulonienė.
Taigi faktas, keliantis nerimą: 22 proc. mokyklos absolventų pernai spalį buvo registruoti darbo biržoje. Tai paminėjo mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Raimonda Domžienė, išsamiai diskusijos dalyviams pristatydama mokyklos veiklą. Pastaraisiais metais iš karto pavyksta įsidarbinti iki 50 proc. baigusiųjų Kupiškyje mokslus. Jau keleri metai užsienin dirbti išvyksta po 19 absolventų. Geriausių, pažangiausių mokinių… Daugelis iš jų tikina užsidirbę sugrįšiantys namo.
Darbo biržos Kupiškio skyriaus vedėja Genė Zulonienė, pristatydama jaunojo bedarbio portretą, pabrėžė keletą nerimastingų tendencijų: trečdalis jaunųjų bedarbių neturi jokios specialybės, pernai biržoje registravosi 49 jauni žmonės tik su pradiniu išsilavinimu. Kur juos padėti, jų ir perkvalifikuoti nėra galimybių?
Panevėžio teritorinės darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas į karštas diskusijas reagavo švelnia pastaba: „Reaguodami į situaciją, perkvalifikuojame bedarbius. Nauja sistema taikoma nuo šių metų, į ją kartu įtraukiami bedarbiai, perkvalifikavimo centrai ir permokytus specialistus priimsiantys darbdaviai.“
„Bet kam tuščiai švaistyti valstybės lėšas mokymui ir permokymui, jeigu galima iš karto numatyti poreikius ir rengti tokius specialistus, kurie reikalingi šaliai, jos ekonomikai ir verslui?“ – diskusiją į dalykiškąją pusę kreipė Kupiškio darbdavių klubo prezidentas Zigmantas Aleksandravičius.
Pasak jo, jaunimo nedarbas ne šiandien toks pasidarė, problema seniai kaupėsi ir augo nenorint to pastebėti valdžiai, pasyviai stebint verslininkams, darbdaviams.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ada DVARIONAITĖ