Nors žiema tik dabar parodė savo galybę, tačiau gautos sąskaitos už šildymą gyventojus stebino nuo pat šildymo sezono pradžios. Pasak šilumininkų, viena iš priežasčių – pasenę šilumos trasos, kurias reikia atnaujinti, sutvarkyti. Nedidelė dalis trasų buvo tvarkoma pernai. Šiais metais taip pat planuojama vykdyti kai kurių trasų atnaujinimo darbus.
Tuo tikslu praėjusią savaitę vykusiame rajono Tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl AB „Panevėžio energija“ Kupiškio šilumos tinklų rajono 2012 m. investicijų plano ir perspektyvos iki 2016 m. suderinimo.
Investicijos
Kupiškio šilumos tinklų atnaujinimui 2012-2016 metais planuojama skirti 6 milijonus litų. Pusė lėšų bus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kita dalis – AB „Panevėžio energija“ lėšos. Planuojama atnaujinti šilumos trasas, kurios nutiestos 1964 – 1994 metais. Šie trasų tvarkymo darbai vyks ne tik Kupiškio mieste, bet ir Subačiuje bei Noriūnuose. Subačiuje tvarkyti trasas numatoma 2014 m. ir šiems darbams skirti 920 tūkst. litų. Noriūnus investicijos pasieks 2015 metais. Čia tikimasi investuoti 890 tūkst. litų.
Šiais metais bus modernizuojama dalis šilumos tiekimo sistemų Kupiškio mieste. Joms atnaujinti planuojama skirti 200 tūkst. litų, iš kurių 146 tūkst. litų sudarys AB „Panevėžio energija“ lėšos.
Deja, pasak AB „Panevėžio energija“, jeigu nebus gauta lėšų iš ES struktūrinių fondų, investicijos atskiriems projektams nevyks, arba jos bus vykdomos mažesniu mastu.
Nauda – minimali?
Tarybos nariai prisiminę, kaip šilumos trasų atnaujinimo darbai buvo vykdomi pernai, AB „Panevėžio energija“ Kupiškio šilumos tinklų viršininko Sauliaus Žilinsko teiravosi, ar nesikartos ir šiemet panaši istorija. „Gerai, kad žiema pasitaikė vėlyva, nes trasų sutvarkyti nesuspėta iki šildymo sezono pradžios, – sakė Tarybos narys Dainius Bardauskas. – Dabar taip pat nėra pateikto darbo vykdymo grafiko. Ar nebus ir šiais metais, kad visi darbai prasidės rudenį?“
Tokiai Tarybos nario pastabai pritarė ir rajono meras Jonas Jarutis. Pasak jo, šilumininkams darbus reikėtų sudėlioti taip, kad jie vyktų vasarą.
„Kada prasidės darbai, priklausys nuo rangovų ir viešųjų pirkimų“, – teisinosi Tarybos nariams S. Žilinskas.
Toks argumentas neįtikino Tarybos narių. Jie teigė, kad tai yra sutartiniai dalykai ir bendrovė gali pasistengti, kad darbai greičiau pajudėtų.
Kitas iškilęs klausimas buvo susijęs su šilumos trasų atnaujinimo nauda.
Tarybos nariui Jonui Blaževičiui pasiteiravus, kiek procentų sudaro šilumos nuostoliai dėl susidėvėjusių trasų, atsakyta, kai jie siekia apie 20 proc. Nuostoliai yra skaičiuojami kiekvieną mėnesį.
„Kas už trasos nuostolius sumoka?“ – teiravosi Tarybos narys Leonas Apšega.
Pasak S. Žilinsko, už nuostolius sumoka AB „Panevėžio energija“.
Toks atsakymas kai kuriems Tarybos nariams pasirodė gana keistas. Nuostolius sumoka iš savo pelno AB „Panevėžio energija“, tačiau pelną jiems uždirba ne kas kitas, o vartotojai. „Vis dėlto už nuostolius mokame mes visi, – svarstė Tarybos nariai. – O kiek tuomet procentų šilumos nuostoliai sumažėtų po renovacijos?“
Anot S. Žilinsko, nuostoliai sumažėtų apie 5-6 procentus.
„Jeigu po renovacijos šilumos nuostolis siekia 15-16 proc., tai sudėjus įdėtas lėšas gaunami dar didesni nuostoliai negu nauda“, – stebėjosi Tarybos narys Povilas Gurklys.
Po diskusijų apie tokios renovacijos naudą Tarybos nariai pritarė pateiktam AB „Panevėžio energija“ investicijų planui ir perspektyvoms iki 2016 metų.
Belieka tikėtis, kad atnaujinus šilumos trasas žiemą nebežaliuos žolė, o vartotojai investicijų naudą pajus gavę mažesnes sąskaitas už savo būstų šildymą…
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ