Jau gerą dešimtmetį šalies valdžia deklaruoja išskirtinį dėmesį ekonominei ir socialinei regionų, tai yra provincijos, plėtrai. Deja, tikrovėje dėmesys prasideda ir baigiasi tik žodžiais, o realių darbų ir gerų postūmių vis dar neregėti.
Šalies keliai – vienas iš svarbiausių rodiklių, kuris akivaizdžiai rodo, kokia šalies ar regiono ekonomika, ten gyvenančių žmonių gerovė. Kokia kelių būklė yra dabar, kokios investicijos planuojamos, kokie planai ir projektai rengiami artimiausiems metams ar tolimesniam laikotarpiui – tokia tema į seminarą Kaune prieš savaitę buvo sukviesti savivaldybių vadovai. Seminare dalyvavo rajono meras Jonas Jarutis ir vicemeras Algirdas Navickas. Meras J. JARUTIS su „Kupiškėnų mintimis“ pasidalijo savo įspūdžiais ir pastebėjimais.
Apie ką buvo kalbama seminare?
Pati seminaro tema „Vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūros ir plėtros gerinimo perspektyvos 2012 metais“ atrodė daug žadanti, itin aktuali, pirmąkart savivaldybių vadovams tokia surengta, bet iš tikrųjų viltingų konkrečių kalbų ten nebuvo. Pranešimus skaitė susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas, Kelių direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas. Kalbėjo apie šių metų ministerijos veiklos prioritetus, apie eismo saugumo stiprinimą, apie naujas modernias polimerinių dangų technologijas, galinčias kai kur, menkesnio eismo intensyvumo keliuose, pakeisti asfaltą. Kalbėta apie būtinybę taupyti, vykdyti tik ekonomiškai pagrįstus projektus, užbaigti tai, kas jau pradėta. Apie perspektyvas menkai teužsiminta. Ir kaip apie tai gali būti kalbama, jeigu lėšos šalies keliams tvarkyti mažėja šiemet net 21 procentu.
Atitinkamai turbūt galimybės tvarkyti savo kelius sumažės ir rajonuose. Jos ir taip jau buvo stipriai sumenkusios. Ar kas nors jau ryškėja dėl šiųmečių darbų mūsų rajone?
Dar nesame patvirtinę šių metų biudžeto, todėl kalbėti apie konkrečias sritis būtų per drąsu. Seminare kalbėta buvo apie Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos šiems metams parengtą gyvenviečių asfaltavimo programą. Ten, jeigu neklystu, yra įtrauktos keturios ir mūsų rajono gyvenvietės, kur gyvena daugiau žmonių, tai būtų Alizavos, Subačiaus, Kupiškio seniūnijose. Taip pat esame pateikę paraiškas asfaltuoti keliui į Stračnius Subačiaus seniūnijoje ir Aukštaičių gatvei mieste. Tikimės, kad neatmes mūsų projektų.
Neseniai apie būtinybę keisti požiūrį į prioritetus tvarkant šalies kelių sistemą, kalbėjo ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičus, bendraudamas Kupiškyje su kaimo gyventojais ir ūkininkais. Gal jau gana blizginti autostradas, lopyti ir perlopyti asfalto magistrales, o pagaliau pasižiūrėti, kokie keliai yra kaimo gyvenvietėse, atokiuose rajonuose? Tai siūlė valdžiai mūsų ūkininkai…
Seminare apie tai pasisakė ir merai, atkreipė valdžios dėmesį į besikeičiančias žiemas, kai nesant tikro įšalo itin greitai sugadinami keliai, o jiems tvarkyti lėšų nebelieka. Savivaldybių vadovai peikė ir dabartinę kelių tvarkymo programų rengimo praktiką, kai Vilniuje valdininkai tariasi geriau išmanantys, kuriuos kaimo kelelius reikia remontuoti ar asfaltuoti, o kurie yra nereikšmingi… Bet kas iš tokių kalbų, pakalbame, pasiklausome vieni kitų, o daroma viskas po senovei.
Prisimenant senesnius laikus, rajono keliams tvarkyti būdavo skiriama triskart tiek lėšų, kiek dabar. Bet Savivaldybė bando verstis kažin kaip ir su tuo, ką turi?..
Ir šiame rajono Tarybos posėdyje yra numatyta svarstyti dviračių ir pėsčiųjų takų rekonstrukciją Krantinės ir A. Purėno gatvėse Kupiškyje, galbūt gausime lėšų iš Regioninės plėtros paramos fondo. Kasmet gauname papildomų pinigų ir iš Kelių direkcijos rezervo fondo. Jos atitenka būtiniausioms reikmėms patenkinti. Seminare buvo išvardinti šių metų darbų prioritetai – gyventojų socialinės aplinkos, eismo saugumo gerinimas, dviračių ir pėsčiųjų eismo plėtojimas – mes tokius projektus esame įtraukę į šiųmečių darbų planus, taigi tikimės gauti tam lėšų. Bet kol kas įsisvajoti pernelyg nėra ko, juk šių metų rajono biudžetas dar nepatvirtintas, galbūt pasieks pernykštį lygį, apie 55 mln. litų.
——-
Autorius: Domas JURJONAS