Prieš porą metų ūkininkams išleistas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas tapo nelengva našta. Norint išvengti papildomų mokesčių žemdirbiai privalėjo supirkėjams pristatyti trečdalį sukauptos taros. 2010 metais aplinkosaugininkai baudomis ragino tvarkytis ir mūsų rajono ūkininkus. Dabar Kupiškis tapo pavyzdžiu visame Panevėžio regione, kaip reikia saugoti gamtą nuo žemės ūkyje atsirandančių atliekų. Tačiau patys įstatymų leidėjai suabejojo pakuotės sąvoka ir kada už ją reikia mokėti mokesčius, kada ne.
Pernai mokesčio nemokėjo
Iki Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo priėmimo ūkininkai polietileno plėvelę, likusią nuo šienainio gamybos, trąšų ir chemikalų pakuočių, išmesdavo į sąvartynus, konteinerius, degindavo ar net užkasdavo į žemę. Nauja tvarka įpareigojo juos tokias atliekas sandėliuoti ir mažiausiai 30 procentų jų per metus atiduoti antrinių žaliavų perdirbėjams. Tokių reikalavimų nevykdantiems žemdirbiams tenka mokėti pakuotės tvarkymo mokestį.
Kupiškio rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto pirmininkės Genės Žilinskienės teigimu, mūsų rajono ūkininkai tokių problemų nebeturi. Į Kupiškį, anot jos, dėl atliekų tvarkymo patarimų užsuka ir kaimynai – mat mūsų rajonas pavyzdingiausiai tai daro visame Panevėžio regione.
„2009-aisiais išėjus įstatymui, jau po metų aplinkosaugininkai tikrino mūsų rajono ūkininkus. Tuomet rastus trūkumus liepta susitvarkyti ir žemdirbiai dėl to nenukentėjo. Pernai jau visi mūsų ūkininkai puikiai susitvarkė savo atliekas“, – patikino G. Žilinskienė.
Dėl plastikinių pakuočių kupiškėnai, pasak pašnekovės, yra sudarę sutartis su tokias atliekas superkančiomis įmonėmis. Jos ūkininkams pateikia visus reikalingus dokumentus (pažymas, utilizavimo aktus), patvirtinančius jų dalyvavimą atliekų sutvarkyme ir atleidžiančius nuo papildomo mokesčio.
Atsiskaitę už 2010 metais tvarkytas pakuočių atliekas, pasak G. Žilinskienės, nė vienas Kupiškio rajono ūkininkas pernai papildomo mokesčio nemokėjo.
Klaidina besikeičiantys įstatymai
Nuo šių metų, pasak pašnekovės, žadamas šiek tiek padidinti supirkėjams išvežamų atliekų kiekis iki 32 procentų.
Paklausta, kur žemdirbiai deda ūkyje likusias pakuotes, Kaimo reikalų komiteto pirmininkė aiškino, kad įsigytos produkcijos pakuotės neištuštėja per vieną kartą: „Mes tokių atliekų nedeginame, o kaupiame kitiems metams. Juk, pavyzdžiui, įsigijus gyvuliams pašarų, jie iš maišų išpilami per tam tikrą laiką.“
Supirkėjų paslaugomis naudojasi ir ūkininkas iš Šepetos Antanas Dobrovolskis. Jo ūkyje, pasak kalbinto vyriškio, pakuočių lieka nuo trąšų ir chemikalų. Jas, kaip ir iš daugelio kitų žemdirbių, susirenka antrines žaliavas perdirbančios įmonės.
„Plastmasę mūsų ūkininkai veždavo į Gustonis Panevėžio rajone. Dabar jas renka kita įmonė. Kitas taršias atliekas, pavyzdžiui, tepaluotus skudurus, gabename į Panevėžio regioninį sąvartyną“, – kalbėjo A. Dobrovolskis.
Žemdirbius, anot jo, dažnai klaidina atliekų tvarkymo įstatymas. Valdžios diskusijos padaryti naujas pataisas tik dar labiau suglumina mokesčių bijančius ūkininkus.
Neapibrėžta sąvoka
Paskutinį kartą 2001 metais patvirtintas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas Seime dar kartą peržiūrėtas praėjusių metų pradžioje. Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis pastebėjo, kad pati pakuotės sąvoka įstatyme neaiškiai apibrėžta. Atsižvelgdamas į ūkininkų prašymus jis parengė minėto įstatymo straipsnių pakeitimus, kuriuose numatyta, kad pakuotės tvarkymo mokestis neturėtų būti taikomas už polietileno plėvelę, naudojamą tik paties ūkininko reikmėms. R. Žemaitaičio įsitikinimu į plėvelę suvyniotų šieno ritinių žemdirbiai netiekia į rinką – juos sušeria savo ūkyje.
“Tokia įstatymo formuluotė taikytina asmenims, kurie užsiima verslu, ir pati pakuotė patenka į rinką. Šiuo atveju ūkininkai pagamintą šienainį sušeria gyvuliams ir į rinką jo nepatiekia. Todėl 1,8 Lt už kilogramą panaudotos polietileno plėvelės tvarkymo mokestis pagal faktinį plėvelės įsigijimą nėra pagrįstas – ji naudojama savo reikmėms”, – savo pasiūlymą kolegoms Seime argumentavo R. Žemaitaitis.
Parlamentaro žodžiais, atidavus atliekas perdirbėjams ūkininkai išvengia mokesčio, tačiau antrines žaliavas renkančios įmonės, anot jo, priima tik labai švarią ir tvarkingą siuntą.
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ