Ką turi anykštėnai ir ko neturime mes, kad mūsų kaimynai gali išdidžiai vadintis kurortu. Pas mus ir žvejų pamėgtos marios su neseniai sutvarkytomis pakrantėmis, ir vestuvininkų lankomas Uošvės liežuvio pusiasalis, ir daugybė kitų lankytinų vietų. Atsakymas, ko gero, vienas – drąsius šeimininkus. Nors Anykščių meras Sigitas Obelevičius savame rajone gauna nemažai kritikos, tačiau Anykščiams jis iškovojo ne vieną įdomų projektą ir netgi įkūrė botanikos sodą, kuriame savo rankomis pasodino per 7 tūkst. augalų rūšių.
Naudojasi parama
Daugiau nei prieš savaitę Kupiškyje lankėsi Anykščių meras garsus gamtininkas Sigitas Obelevičius. Jis atvyko į Kupiškio rajono gražiausių kaimo sodybų apdovanojimus. Svečias šventės organizatorių buvo paprašytas papasakoti, kaip Anykščiams pavyko išsikovoti kurorto statusą.
Atsakydamas į šį klausimą kaimyninio rajono meras teigė, kad šiais laikais galima rasti daug galimybių savo kraštui patobulinti: „Visa Lietuva Europos Sąjungos remiamų projektų dėka smarkiai pažengė į priekį. Sunku nepastebėti, kaip keičiasi mūsų miestai ir miesteliai. Anykščiai šių lėšų dėka taip pat daug ką pasidarė.“
Vienas didžiausių pasiekimų merui yra visgi iškovotas kurorto statusas. Dėl jo, pasak svečio, teko nueiti sunkius kelius. Kartu su jais tokį tikslą taip pat turėjo ir Ignalina.
„Kelerius metus vyko mūsų žygiai dėl statuso, kurį turėjome dar tarpukariu. Ir jį gavome kartu su Ignalina, tuojau po mūsų kurortais taip pat tapo ir Trakai bei Zarasai. Dabar šį statusą gauti žymiai sunkiau – pasikeitė nuostatai“, – pasakojo kaimyninio rajono vadovas. Pagal dabartinius reikalavimus, pasak mero, kurortas gali būti tik gydomųjų vandenų šaltinį, sanatoriją ar SPA centrą turintis miestas.
Pastarųjų paslaugų Anykščiai dar nesusikūrė. Tačiau S. Obelevičius patikino, kad jau ieškomi investuotojai ir kitais metais jo rajone galima bus pailsėti ne prasčiau nei Druskininkuose.
Nebijo pašaipų
Daug diskusijų sukėlė ir anykštėnų svajos vaikščioti medžių viršūnėmis. Vieniems ši vizija pasirodė kažkoks stebuklas, kitiems – absurdas ir nereikalinga invazija į gamtos pasaulį.
Tačiau kaip bebūtų, tai Rytų Europoje – tikra naujiena. Nors daug keliaujantys žmonės, ko gero, matė virš medžių lajų pakylančius geležinius pasivaikščiojimo takus Vokietijoje, Austrijoje, Afrikos šalyse. Tokių iki puskilometrio ilgio takų pasaulyje yra apie dešimt.
Anykštėnai savo „Lajų takus“ ruošiasi įrengti miške šalia Puntuko akmens jau kitais metas. Šis projektas jiems kainuos 5 mln. litų. Didelę dalį jų skirtų ES fondai.
Be šio sumanymo, Anykščiai didžiuojasi dviračių takais. Juos palei gražiausius savo gamtos objektus nutiesė vykdydami projektą, kurio metu už 7 mln. litų sutvarkytos Šventosios pakrantės.
Daugelis projektų, pasak mero, daroma su rajono bendruomenių pagalba, o ypač su žinomų išeivių bendruomene. Ši mielai įsijungia į savo gimto krašto renginius ir neimdama jokių honorarų sutaupo rajono lėšas.
Įkūrė sodą
Savo ruožtu S. Obelevičius Anykščiams padovanojo neįtikėtiną Traupio botanikos sodą. Prieš kurį laiką šio miestelio mokykloje dirbęs jis pradėjo sodinti įvairias augalų kolekcijas ir šio užsiėmimo nenutraukė iki šiol.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ