Artėjant naujiems Seimo rinkimams valdžia ieško nedėvėto gražaus rūbo, kuriuo dar sugebėtų patraukti savo rinkėjus. Štai praėjusią savaitę parlamentarai nusprendė smarkiai apkarpyti politinių partijų ir jų kampanijų finansavimą. Seimo narių nuomone, atėmus iš juridinių bei apribojus fizinių asmenų paramą politika Lietuvoje būtų žymiai skaidresnė.
Tačiau Kupiškio rajono politikos ir verslo atstovams toks sprendimas kelia abejonių.
Pataisos didesniam skaidrumui
Praėjusį antradienį Seimas balsavo dėl Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisų. Didžioji dauguma parlamentarų nusprendė, kad nuo šiol verslas nebegalės remti partijų ir jų politinių kampanijų, o fiziniai asmenys galės prisidėti žymiai mažesnėmis sumomis nei anksčiau. Šie galės paaukoti tik savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją. O maksimali suma, kurią fizinis asmuo galės paaukoti, sumažinta nuo beveik 40 tūkst. iki 20 tūkst. litų, arba nuo dabar nustatytų 20 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio (VMDU) dydžių iki 10 VMDU.
Bendra vieno fizinio asmens aukų suma savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams per kalendorinius metus negalės viršyti 10 proc. fizinio asmens už praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų.
Pataisytame įstatyme taip pat įteisinta, kad politinėms partijoms Lietuvos gyventojai gali savanoriškai skirti 1 proc. dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalį.
Seimas praėjusį antradienį taip pat priėmė ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisų projektą, kuriuo nustatyta, jog asmenims, kurių aukos savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją bus ne didesnės kaip 40 Lt, nebereikės deklaruoti turto ir pajamų, bei patikslinta deklaravimo tvarka, kai per metus aukojama kelis kartus.
Tokius partijų finansavimo pokyčius itin palaikė šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kiti vadovai. Jų nuomone, taip mūsų politika taps dar skaidresnė.
„Kupiškėnų mintys“ domėjosi, kaip Seimo pataisas vertina mūsų rajono partijų ir verslo atstovai.
Jonas JARUTIS,
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga:
Dėl partijų finansavimo naujo įstatymo nematau esminio skirtumo. Mes nesame didelė partija ir niekada neturėjome didelės verslo paramos, nes niekam ir niekada nieko nežadėjome už paramą.
Tobulų schemų nėra ir negali būti. Ar žmogui, ar partijai, jeigu jie yra sąžiningi, tinka bet kokia finansavimo forma. Niekas pasaulyje nesukūrė geresnės demokratijos išraiškos, kaip partinė sistema. Todėl manyčiau, kad ir finansavimas joms kažkoks visgi turi būti. Geriausia, mano nuomone, būtų biudžetinis finansavimas, nors tai ir nepopuliaru. Toks sprendimas maksimaliai užtikrintų skaidrumą.
Valentinas BEINORIS,
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija:
Šiuo įstatymo pakeitimu partijų ir rinkiminių kampanijų finansavimas perkeliamas į centrines struktūras, valstybės biudžetą ir šešėlį. Pažiūrėkime formaliai – pagal įstatymo 2 str. 3 d. auka yra ne tik pinigai, bet ir neatlygintinai atlikti veiksmai ir savanoriški darbai, intelektinės veiklos rezultatas.
Iki šio įstatymo pakeitimo aukas priimti galėjo ir politinės partijos – buvo leidžiama neatlygintinai ir savanoriškai dirbti partinį darbą. Nuo kitų metų – to daryti nebegalima. O tai reiškia, kad net straipsnio „Kupiškėnų mintims“ savo partijos vardu neatlygintinai parašyti nebegalėsiu, nuvažiuoti savo transportu pas Subačiaus bendrapartiečius ar į partijos suvažiavimą Vilniuje taip pat nebebus galima. Kad tai nebūtų auka, skyrius man turės padengti išlaidas, o aš šias pajamas deklaruoti VMI.
Humoras, nesąmonė, aiškiai persistengta, pagimdytas realiai neveiksiantis ir apeinamas įstatymas. Pagrindinis tikslas, kurio siekta – atpalaiduoti partijas ir asmenis nuo įsipareigojimų „atidirbti“ už paramą rinkimuose. Tačiau iki šiol bent jau ta parama būdavo deklaruojama ir galima buvo ieškoti sąsajų tarp konkursų laimėtojų ir organizatorių. O dabar, kai pagrindiniai finansiniai šaltiniai bus asmeninės lėšos ir fizinių asmenų aukos, kas paneigs, kad tie patys juridiniai asmenys būsimų vadovų palankumo neužsitikrins auka „grynais į kišenę“?
1 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio nuo vidutinio mėnesinio atlyginimo sudaro apie 40 litų. Taigi sumokėti už vieną normalų straipsnį laikraštyje reikėtų 100-150 aukotojų. O rinkiminei kampanijai reikia toli gražu ne vieno straipsnio, laikraščio, plakatų, susitikimų. 1 proc. GPM – lašas jūroje.
Manau, kad beveik vienintelė išeitis – selektyvus nario mokesčio didinimas ir partinio darbo dalies perkėlimas į darbą frakcijoje ar kaip Tarybos nariui. Tik taip bus galima sutelkti lėšų ir darbui tarp rinkimų, ir rinkiminėms kampanijoms.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ