Kaip ir kiekvienais metais, likus mėnesiui iki šv. Kalėdų Paketurių Šv. Kazimiero vaikų globos namuose ir dar keliose rajono šeimose prasideda šventinis sujudimas. To priežastis – svečiai iš tolimosios Norvegijos, Rotary klubo nariai, kurie kasmet atvyksta į mūsų rajoną atveždami ne tik lauktuvių sunkiai besiverčiančioms rajono šeimoms ir vaikų globos namams, bet ir šventinę nuotaiką bei tikėjimą, kad galbūt kažkada ir mes galėsime padėti kitiems.
Dovanų, dovanų…
„Galbūt tiksliau būtų galima pasakyti – sveiki atvykę į namus. Į vaikų namus Kalėdos ateina tuomet, kai atvyksta norvegai, – juokavo Šv. Kazimiero vaikų globos namų direktorius Petras Remeikis. – Šiandien čia gyvena 33 vaikai, kurie jūsų labai laukė.“
Po trumpos vaikų muzikinės programėlės bei Kalėdų Senelio dovanų lietuviškai į visus susirinkusius kreipėsi bene daugiausiai kartų šiuose vaikų namuose apsilankiusi Edrund Olaisen. „Man labai malonu vėl būti čia. Sveiki, mano draugai“, – gražiai lietuviškai pasisveikino ponia Edrund. Nors viešnia dar moka labai nedaug lietuviškų žodžių, tačiau vaikams vertėjo paslaugų neprireikė – jie puikiai sugebėjo savo norus išreikšti – ne tik stipriais apkabinimais ir bučiniais apdovanojo rotarietę, bet ir nuolat kartojo: „Dovanų, dovanų, dovanų…“
O dovanų išties netrūko. Kiekvienas vaikų namų auklėtinis gavo po vardinę dovanėlę, o vėliau dar direktoriui buvo įteiktas vokas su pinigais, kad galėtų nusipirkti rūbų ir batų džiovinimo mašiną.
Beje, kalėdinis gerumo karavanas aplankė ne tik vaikų namus. Mūsų rajono rotariečių padedami svečiai dar važiavo pas sunkiai gyvenančias šeimas Šimonyse, Virbališkiuose, Antašavoje, Vėžionyse bei kituose rajono kaimuose.
Nurimus susitikimo šurmuliui pakalbinome ponią Edrund Olaisen.
Kelintą kartą atvykstate pas mus?
Lietuvoje esu 29 kartą. Šiuose vaikų namuose – 20. Kai aš pirmą kartą atvykau į Kupiškį, mes apsilankėme ligoninėje. Ten buvo ką tik gimęs vaikutis. Tuomet nutarėme, kad domėsimės, kaip jis auga, kaip jam sekasi. Taip pamažu atradome kelią ne tik į jūsų miestą, bet ir į šiuos vaikų namus.
Ar Norvegijoje yra vaikų namų?
Yra keli, bet tikrai ne tiek daug kaip Lietuvoje. Čia labai daug tėvų meilės netekusių vaikų.
Ar sunku rasti rėmėjų, kurie padėtų Lietuvos vaikams?
Mūsų žmonės čia apsilankę pamato tikrą situaciją ir sugrįžę į namus papasakoja savo įspūdžius artimiesiems, draugams, todėl tikrai nesunku rasti pagalbininkų. Viskas yra daroma iš širdies ir su didele meile. Beje, dauguma mūsų rotariečių yra seneliai, turi savo anūkus, kuriuos labai myli, todėl tai juos skatina dar labiau padėti kitiems vaikams.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ