Artėja Vėlinės, mirusiųjų pagerbimo diena. Jos tradicijos siekia pagonybės laikus. Senovės lietuviai ta pačia intencija vėlyvą rudenį švęsdavo Ilges, maisto nuo vaišių stalo būdavo padedama ir ant kapų. Tikėta, jog šią dieną mirusiųjų vėlės aplanko gyvuosius.
Už savo artimųjų kapaviečių tvarkymą esame atsakingi patys, o kapinių bendrąją priežiūrą rajone koordinuoja Savivaldybė. Kaip kapinės buvo tvarkomos prieš Vėlines, pasikalbėjome su už tai atsakingais žmonėmis.
Smėlio žada nebevežioti
Antanas Odinas, Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistas, atsakingas už miesto reikalus, sakė, kad senosios ir naujosios Kupiškio kapinės yra tvarkomos nuolat. Tad prieš Vėlines kažkokių didelių darbų strimgalviais atlikinėti nebereikia. Ką reikia padaryti, kasdien pastebi ir tuo pasirūpina abiejų kapinių etatinės prižiūrėtojos.
„Smėlio šiemet dar atvežėme, bet ateityje jo vežti nebeketiname. Sunku gauti. Be to, mano nuomone, ir smėliu, ir žemėmis kapavietei tvarkyti turi pasirūpinti patys ją prižiūrintys žmonės. Važiuodamas į Žemaitiją ir kitur lankyti artimųjų kapų nesu matęs, kad prie kapinių būtų privežta žemių, smėlio. Tokią tradiciją radau tik atvykęs į Kupiškio kraštą. Žemių jau kelinti metai nebeatvežame ir be jų žmonės išsiverčia. Taip bus ir su smėliu“, – sakė pašnekovas.
A. Odinas informavo, kad senosios Kupiškio kapinės bus apšviestos spalio 31 d. ir lapkričio 1 d. Kitąmet to apšvietimo per Vėlines čia gali nebelikti. Reikės likviduoti senus avarinės būklės apšvietimo stulpus, kurie gali nugriūti ant kai kurių kapaviečių ir sudaužyti paminklus. Negirdėjęs, kad būtų skirta lėšų naujiems apšvietimo stulpams statyti. Ne visi kapinių lankytojai patenkinti būna tuo metu birbiančiu elektros generatoriumi. Iš ne vieno girdėjęs, kad užtenka šviesos, kurią per Vėlines skleidžia degančios žvakelės.
Naujosiose Kupiškio kapinėse tėra vienas šviestuvas prie vartų. Kad čia būtų galima apšviesti didesnį jų plotą, kol kas nėra techninių galimybių.
Paklaustas, ar prie kapinių turėtų būti lauko tualetai, pašnekovas tam pritarė. Tačiau, jo nuomone, didžiausia bėda yra žmonių kultūros stoka. Tie tualetai būna pridergiami ir šiukšlėmis užverčiami. Ko norėti, jei prie kapinių tvoros kai kas nesigėdija atvežti ir palikti senos sofos, čiužinių, užuot visa tai nugabenus į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę.
Kad ateityje nebereikės vežti prie kapinių smėlio, tokios nuomonės buvo ir Noriūnų seniūnijos seniūnas Audronijus Zulonas. Jis pastebi, kad Palėvenės kapinėse žmonės jo nebe daug naudoja. Tai lemia ir besikeičianti kapaviečių tvarkymo mada. Nepaisant to, prieš Vėlines pasirūpinęs, kad prie šių kapinių smėlio būtų.
Ir lieptelis, ir tvora
Seniūnijose prieš Vėlines kapinių aplinka tvarkyta pasitelkus bedarbius, triūsiančius pagal Viešųjų darbų ir kitokias programas, bei asmenis, kurie turi atidirbti už skiriamas pašalpas. Jie grėbė lapus, kirto ir genėjo krūmus bei medžius, padėjo visa tai išvežti.
Kupiškio seniūnijos seniūnas Julius Vytautas Semėnas sakė, kad šioje seniūnijoje yra 10 veikiančių kapinių, jos visos aptvarkytos. Kol kas nepavyko išspręsti privažiavimo prie Jutkonių kapinaičių klausimo. Jos yra maždaug už 100 m nuo kelio. Aplink jas žemė grąžinta savininkams. Po truputį kalbinąs žmones, kad jie sutiktų per savo valdas nutiesti keliuką. Šiemet lankantieji Jutkonių kapinaites galės žingsniuoti kapitališkai suremontuotu lieptu per Mituvos upelį.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ