Kai tūkstančiai jaunų žmonių palieka Lietuvą dėl darbo Anglijos daržovių fabrike ar Norvegijos žuvų fermoje, kai kuriems emigrantams laimė nusišypso užsienyje įsidarbinti ir pagal tikrąją savo specialybę. Viena tokių laimingųjų Astravų kaimą palikusi Rasa Laužikaitė. 26 metų mergina, baigusi magistrantūros studijas, prarado viltį įsidarbinti Lietuvos mokykloje ir savo žinias atiduoda lietuvių vaikams Londone.
Kaip atsiradai Londone lietuviškoje mokykloje, kur jau metus dirbi mokytoja?
Išvažiavau, kaip ir visi – ieškoti laimės, užsidirbti gyvenimo pradžiai. Tik užuot dirbusi viešbutyje, sandėlyje ar gamykloje, kaip daugelis lietuvių, bandžiau rasti kažką arčiau širdies.
Esu baigusi lietuvių filologiją Vilniaus pedagoginiame universitete (bakalauro studijos), literatūros antropologiją bei kultūrą Vilniaus Universitete (magistrantūros studijos). Todėl vildamasi, kad rasiu darbą pagal specialybę, atvažiavusi į Londoną pirmiausia išsiuntinėjau savo gyvenimo aprašymus į visas savaitgalines lietuvių mokyklas. Jų šiame mieste gal 12, dvi mokyklos į mano prašymą atsiliepė.
Dabar visu etatu dirbu mokymo centro „Lighthouse“ mokyklėlėje „Švyturiukas“, kuri veikia jau daugiau nei dešimtmetį. Be to, neseniai įsidarbinau ir lietuviškame vaikų darželyje.
Be savo išsilavinimo Anglijos mokyklose darbo tikrai nebūčiau gavusi.
Apibūdink mokyklą, kurioje įsidarbinai. Kokios tavo pareigos joje?
Mūsų mokyklėlė dirba tik šeštadieniais nuo 10 iki 17 valandos. Ji įsikūrusi pačiame Londono centre, vienos anglų mokyklos išnuomotose patalpose. Taip įprasta šioje šalyje, kad vietinės švietimo įstaigos šeštadieniais ar atostogų metu perleidžia savo patalpas sporto, meno ar kitoms mokyklėlėms.
Mūsų mokyklai vadovauja direktorė Nijolė Jankauskienė. Kiek man žinoma, šios įstaigos veiklai parama gaunama iš Lietuvos ambasados ir Anglijos fondų.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida Nagrockienė