Kasmet šalyje organizuojama geriausių, pažangiausiai dirbančių ūkių apžiūra-konkursas. Neatsilieka ir kupiškėnai. Nors šie konkursai jau persirito per antros dešimties viduriuką, rodos, ne kiek belikę nedalyvavusiųjų ir nelaimėjusiųjų, bet vis dar surandama pretendentų. Ir neprastų…Šiemet atrinktas jų penketukas Kupiškio, Skapiškio ir Alizavos seniūnijose. Praėjusią savaitę konkurso rajono turo komisija apsilankė pas Almantą Bartaševičių Berniūniškių kaime, Valentą Čemerį Antašavoje, Albertą Šlapelį Aukštupėnuose, Saulių Adomėlį Biliūnuose ir Vilių Vadapolą Kreipšiuose.
Suspėjo dar prieš lietų
Konkurso organizatoriai – Lietuvos ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Žemės ūkio rūmai, šiems talkinantys savivaldybių žemės ūkio skyriai – stengiasi savo darbą atlikti, kuo mažiau trikdydami žemdirbiškų darbų karuselę. Bet pamatyti viską savo akimis ir įvertinti bei palyginti reikia nuodugniai. Komisijos pirmininkas, Ūkininkų sąjungos rajono skyriaus vadovas Antanas Dobrovolskis, nariai Aušra Petronytė, Jonas Rotkinas, Genė Žilinskienė ir Valentas Mankūnas vienu balsu tvirtino, jog svarbu ūkininkus aplankyti dar prieš javapjūtę. Paskui kur gi juos sugaudysi, negi iš laukų krapštysi, kai kiekviena valanda brangi…
Kaip tarė, taip ir darė. Suspėjo aplankyti dar prieš didžiąją pjūtį, tik tą patį viešnagės vakarą gamta atnešė kupiškėnams smarkią liūtį. Visai nebūtiną tokiu laiku. Bet ką darysi, javai visada nelengvai po ūkininko stogu pareina.
Almantas Bartaševičius, pernai „Metų ūkio“ konkurse rajone pelnęs antrąją vietą, šiemet, atrodo, irgi bus vienas iš rimčiausių pretendentų į prizininkus. Per 20 metų ūkininkauja, dalyvauja Kaimo plėtros programos įvairios priemonėse, specializuojasi tik augalininkystėje, 250 ha augina žieminius ir vasarinius kviečius, vasarinius rapsus. Nerizikuoja su šiltamėgiais pasėliais, tad nereikia graužtis ir dėl žiemkenčių iššalimo.
Graži ir ūkininko sodyba, ant kalvelės, senoje sodybvietėje tarp senų ąžuolų. Tik pereini per kelią ir jau brendi į gražiai geltonuojantį kviečių lauką. Javai šiemet neblogi subrendo, kad tik leistų gamta laiku viską nukulti.
Toks yra paprastas ūkininko noras. Kitas, ne kiek lengviau įvykdomas, kad būtų įmanoma laukus artėliau namų perkelti, dabar gi 250 ha išmėtyti 37 laukeliuose. Kiek laiko sugaištama technikos kelionėms į visas puses?
Trečias noras – kad kaimynystėje ūkininkaujantys miesto „berniukai“ su savo ekologiškais pasėliais dangintųsi kuo toliau. Apžiūri tą miestiečių lauką visi komisijos nariai: esą, turėtų būti pasėtos ekologiškos avižos, o visur kyšo tik kiečių ir kitokių piktžolių šluotos. Piktžolyno sėkloms tas pats kur skristi, patogiausia į greta esantį išpuoselėtą, trąšomis pamaitintą ir augalų apsaugos priemonėmis nušvarintą ūkininko lauką. Tokia štai žemės ūkio politika: kas triūsia, vargsta, o kam ir be to išmokos kišenėn dosniai krenta.
Albertas Šlapelis iš Aukštupėnų priemiestinės gyvenvietės – dar vienas grūdų augintojas. Įdirba 270 ha žemės, augina žieminius ir vasarinius kviečius, kvietrugius, miežius, vasarinius rapsus. Šiemet laukia neprasto derliaus, nes laukai atrodo visai neblogai, nors ir suvargo kai kurie plotai per žiemą. Teko atsėti šiek tiek kvietrugių, žieminių kviečių. „Laukai šiemet gerokai tolygesni nei pernai“, – teigia ūkininkas. Koks bus derlius, paaiškės netrukus.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ada DVARIONAITĖ