„Šioje šalyje nėra vietos senukams“ – prieš ketverius metus rodyto filmo pavadinimas nevalingai iškyla užsukus į Abejutų kaime gyvenančios Birutės Varnauskaitės vienkiemį. Nors narkotikais, sprogmenimis ir lavonais, kaip garsiajame kine, čia nė iš tolo nekvepia, septyniasdešimt vienerių sunkiai vaikštančios ir savimi pasirūpinti nebeišgalinčios moteriškės gyvenimas dideliame ūkyje graudina net ir kiečiausią širdį. Nors senutę artimiau pažinę žmonės įspėja, kad tokį gyvenimą ji pasirinko savo noru, ir niekas jos įsitikinimų nepakeis.
Pardavė gyvulius
Prieš keletą savaičių „Kupiškėnų mintys“ rašė apie Alizavos seniūnijos gyventojos B. Varnauskaitės pranešimą policijai dėl iš jos ūkio dingusių dviejų telyčių. Vėliau paaiškėjo, jog gyvulius šeimininkei gulint ligoninėje pardavė jos giminaitė Genovaitė Tauderienė. Ji dešimt metų gyveno senutės namuose ir gelbėjo jai gyvulių ruošoje bei kituose ūkio darbuose.
Paaiškėjus tiesai septyniasdešimt vienerių Abejutų gyventoja B. Varnauskaitė su policijos pagalba išvijo savo pagalbininkę. Šiuo metu senutei ūkyje padeda Alizavoje gyvenanti Danutė Vasiliauskienė.
Tuo tarpu į savo apleistą sodybą Mantvydų kaime grįžusi pensininkė G. Tauderienė savo nuoskaudas nusprendė išlieti „Kupiškėnų mintims“.
„Neneigsiu, kai Birutė buvo ligoninėje, pardaviau dvi jos telyčias, nes nebeišgalėjau tokio ūkio prižiūrėti iš savo pensijos. Tai už gyvulius gautus tris tūkstančius litų daugiausia išleidau ūkio reikmėms: reikėjo šiltnamį apdengti, žolę pjauti, grūdus valyti. O dar ir pačią ligonę lankiau, ir maistui reikėjo pinigų“, – teisintis bandė pašnekovė.
Be to, moteris teigia tokiu būdu atsiėmusi atlyginimą už giminaitės namuose nudirbtus darbus.
„Tegu ji pirma man sumoka už tai, kad tiek metų pas ją dirbau. Tada ir aš atiduosiu pinigus už telyčias“, – savo laikėsi G. Tauderienė.
Moteris pasakojo giminaitės vienkiemyje gyvendavusi ir neįgalią senutę globodavusi iš savo pinigų. Dabar ją prižiūrintiems žmonėms, pasak pašnekovės, Abejutų kaimo gyventoja moka.
Išvarė be nieko
Be šeimos seniai likusi G. Tauderienė neneigė, kad kartais mėgdavo ir išgerti, tačiau savo giminaite visuomet pasirūpindavusi. „Su kvapeliu“ pašnekovę sutikome ir Alizavos autobusų stotelėje, kur ji laukė automobilio, parvešiančio namo.
„Gyvenu apleistoje sodyboje. Policija mane ten kaip dabar stovinčią išvežė – be daiktų, be nieko, – dejavo pensininkė. – Gerai, kad dar nervai stiprūs ir neišprotėjau.“
Paprašyta palydėti pas giminaitę, tai padaryti ji atsisakė.
Alizavos gyventojams parodžius kelią „Kupiškėnų mintys“ nesunkiai rado B. Varnauskaitės sodybą. Vienkiemis iš pirmo žvilgsnio pasirodė tikrai tvarkingas: kieme nupjauta žolė, auga gėlės, aplinkui namą vaikščiojo vištos, kieme matėsi žiemai paruošta malkų rietuvė.
Tačiau pačios šeimininkės teko ilgai paieškoti. Ją radome užrakintą savo namuose. Prie lango pasirodžiusi sunkiai vaikštanti moteris nurodė, kur padėtas raktas, ir įsileido į vidų.
Darbuose – netikusi
Paklausta apie giminaitės vagystę, B. Varnauskaitė negalėjo liautis verkusi. Anot jos, G. Tauderienė blogai prižiūrėjo jos gyvulius ir pasiligojus šeimininkei ruošėsi visus juos parduoti.
„Pernai karvė dar davė pieno, bet Genė užleido gyvulį ir iš jo nebeliko jokios naudos. O kai grįžau iš ligoninės, visiškai išsigandau: nebebuvo dviejų telyčių, o kiti gyvuliai net nepagirdyti. Man žmonės pasakojo, kad jau buvo sutartas parduoti ir arklys, ir kiti mano gyvuliai“, – dejavo senutė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ