Ūkininkų ir vilkų nesantaika – sena kaip pats pasaulis. Šiais laikais dėl plėšrūnų daromos žalos žmonės kaltininkų vis dažniau ima ieškoti valdžioje. Nuo vilkų nukentėjusių ūkininkų bei kai kurių nevyriausybinių organizacijų nuomone, už vilkų padarytą žalą turėtų būti mokamos piniginės kompensacijos. Tuo tarpu valstybės vadovai su tuo nesutinka ir siūlo gyventojams prisiminti, kam buvo reikalingi piemenėliai.
Atėjo į kiemą
Šiemet vilkai iš miškų išlindo kaip reta anksti. Dar gegužės mėnesį šie girių plėšrūnai pirmąją savo auką susirado vieno šimoniečio ganyklose šalia Nociūnų. Praėjusią savaitę du veršeliai papjauti ir vienas apdraskytas Migonių kaime.
Čia gyvenanti Renata Vilimienė „Kupiškėnų mintims“ pasakojo, kad negyvą, iki pusės apgraužtą veršiuką radusi tiesiog savo namų kieme.
„To dar nebuvo, kad vilkai ir į kiemą ateitų. Mažuosius gyvulius iš ganyklų mūsų kaimo žmonės jau seniai įprato vakare parsivesti namo, bet manydavome, kad užtenka juos pavedėti iki kiemo. O pasirodo, vilkai jau ir čia nebebijo atsliūkinti – reikės gyvulius tvarte uždaryti“, – plėšrūnų drąsa stebėjosi R. Vilimienė.
Jos šeima verčiasi pienininkyste ir augina 28 raguočius, 10 iš jų prieauglis. Būtent pastarieji gyvuliai, pasak pašnekovės, ir traukia vilkus, kai šie išveda savo jauniklius mokyti medžioklės.
Tačiau Migonių kaime, R. Vilimienės pasakojimu, yra buvę atvejų, kai pilkiai sudraskė ir vos ne pusę tonos sveriantį jautį.
„Mūsų kaime nėra nė vienos kiemo sodybos, kur gyventojai nebūtų patyrę žalos dėl vilkų. Mes patys, be šiais metais papjauto gyvulio, dar prieš porą metų netekome pusantrų metų telyčios ir mažo veršiuko“, – sakė migonietė.
Drausti neskuba
Patirtų nuostolių moteris teigė pinigais neskaičiuojanti – labiau jai gaila nukankintų gyvulių. Juos šeima augino senesnėms karvėms pamainyti.
„Nenoriu nieko kaltinti dėl patirtos žalos. Bet liūdna, kad su kuo bekalbėtum, kaip elgtis tokioje situacijoje, lyg į sieną atsimuši. Niekas nepasako, kas turi atsakyti už vilkų sudraskytus gyvulius. Ir apskritai, kaip beapsaugoti savo ūkį, jei žvėrys ateina tiesiai į kiemą“, – nuogąstavo R. Vilimienė.
Pasak moters, vilkų žygiai Migonyse prieš kelerius metus buvo liovęsi, kai šiose apylinkėse buvo nušautas vienas jų atstovų. Tačiau vėliau šie žvėrys ir vėl ėmė medžioti naminius gyvulius.
Norėdami išbaidyti pilkius Migonių vyrai, R. Vilimienės teigimu, vasaros naktimis patys važinėdavo po kaimą ir šūkaliodavo. Tačiau nepadėdavo net ir tokios gyventojų pastangos – vilkai nesunkiai pergudraudavo rėksnius.
Apsidrausti gyvulius nuo plėšrūnų siūlo įvairios draudimo bendrovės.
„Kiek apklausiau bendrovių, mažų veršelių, į kuriuos daugiausia ir taikosi vilkai, niekas nenori drausti. Girdėjau, tik kad kai kur apdraudžia gyvulius nuo 9 mėnesių amžiaus. Tačiau išmokos, gaunamos nukentėjus nuo plėšrūnų, gal tik 500 litų“, – tiksliai pasakyti apie gyvulių draudimą negalėjo migonietė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ