Kupiškio socialinių paslaugų centras teikia transporto paslaugą neįgaliesiems. Tačiau ne visi šia paslauga besinaudojantieji ją vertina vienodai. Vieni džiaugiasi, kad ramu, kai žinai, jog sunegalavus ir prireikus nuvykti į respublikinę gydymo įstaigą nereikės sukti galvos, kas nuveš. Kitus baido, jų nuomone, per dideli tokio pavėžėjimo įkainiai.
Kaip yra iš tiesų?
Kas naudojasi?
Kupiškio socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja Danutė Balkevičienė sakė, kad jų teikiamos transporto paslaugos paskirtis – pavėžėti į respublikines gydymo, medicininės, socialinės, profesinės reabilitacijos ar ugdymo socialines įstaigas asmenis, kurie dėl ligos, senatvės, psichinės ir protinės bei judėjimo negalios negali pasinaudoti visuomeniniu ar asmeniniu transportu. Retkarčiais šiuo transportu atsigabenamos iš Panevėžio ar Vilniaus techninės pagalbos priemonės. Jų transportą turi teisę užsisakyti ir rajono Nevyriausybinės organizacijos (NVO), taip pat asmenys, neturintys specialiųjų poreikių, bet norintys po operacijų, po traumų sugrįžti į namus iš gydymo įstaigos. Socialinės rizikos šeimų vaikai yra pavėžėjami į gydymo įstaigas, konsultuotis pas psichologą. Kiekvieną pirmadienį yra surenkami ir į Kupiškio vaikų ir jaunimo centrą „Varpelis“ iš viso rajono atvežami neįgalūs vaikai. Penktadieniais jie vėl tuo pačiu transportu parvežami namo.
Prašymai suteikti pavėžėjimo paslaugą priimami savaitei ir tvirtinami Savivaldybėje. Pašnekovės teigimu, nepatenkintų prašymų praktiškai nėra. Skubiai prireikus, jei tuo metu autobuso nėra, jų centrui geranoriškai pagelbsti ir Savivaldybė, skirdama transportą.
Įkainiai
Pasak D. Balkevičienės, už pavėžėjimą jų Centro autobusiuku yra nustatytas 1 Lt už 1 km įkainis. Kiek žmogus už pavėžėjimą konkrečiai turės mokėti, lemia jo neįgalumo laipsnis, jo paties ar jo šeimos pajamų dydis, tenkantis 1 šeimos nariui. Antai asmenys, kai tos pajamos per mėnesį nesiekia vieno valstybės remiamų pajamų dydžio (350 Lt), transporto paslauga gali vieną kartą per metus pasinaudoti nemokamai, o už kitus kartus per tą patį laikotarpį jam reikės mokėti 10 proc. nustatytos paslaugos kainos. Kai pajamos siekia 350-699 Lt, yra mokama 20 proc. nustatytos kainos, o nuo 700 iki 1049 Lt – 30 proc. Kai asmens ar jo šeimos pajamos asmeniui viršija tris valstybės remiamų pajamų dydžius, tai jam jau reikia mokėti 50 proc. nustatytos paslaugos kainos. Vieną kartą per metus nemokamai savo reikmėms autobusiuką gali išsinuomoti ir NVO. Už kitus kartus jos jau privalo sumokėti 50 proc. nuo nustatyto paslaugos tarifo.
Neįgalus asmuo gali ir individualiai užsisakyti prieš mėnesį pavėžėjimo paslaugą ir vykti į gydymo įstaiga ar pan. tik su jo paties pasirinktu lydinčiuoju asmeniu (jam kelionė nekainuoja). Tokiais atvejais jam kelionės išlaidas teks dengti 60 proc.
Tačiau po vieną dėl didelių kuro sąnaudų stengiamasi nevežioti.
D. Balkevičienė sakė, kad dažniausiai žmonės jų transportu važiuoja į Panevėžio, Kauno ir Vilniaus gydymo įstaigas. „Kad ir koks būtų mokestis už tokią kelionę, žmogus visgi jaučiasi komfortiškai, yra emociškai ramus. Žino, kad jo transportas palauks, pavyzdžiui, kol bus padaryti tyrimai, pavėžės, kur reikia, pačiam nereikės klydinėti. Tiems, kurie mano, kad ši paslauga yra per brangi, į ją reikėtų pažvelgti per kuro kainos prizmę. Turėtume pasverti, kas mums pigiau, ar samdyti kaimyną, mokėti jam ne tik už kurą, bet ir už sugaištą laiką, ar vykti Socialinių paslaugų centro transportu ir pasinaudoti atitinkamomis nuolaidomis. Kiekvienas atvejis yra individualus. Vieni sako, kad jiems patogiau vykti Centro transportu, nes nereikia žemai lenktis kaimynui ar kviesti vaikų iš Vilniaus ar Klaipėdos, kad nuvežtų pas didmiesčių medikus, kiti teigia, jog pas mus – kosminės pavėžėjimo kainos. Nelygu kokia žmogaus finansinė padėtis, požiūris“, – dalijosi darbo patirtimi pašnekovė.
Tvarką siūlo keisti
Ar patenkinti Socialinių paslaugų centre teikiama transporto paslauga, paklausėme pačių neįgaliųjų. Kupiškio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkas Gediminas Virbickas sakė, kad labai yra gerai, kad rajone neįgaliesiems yra teikiama tokia paslauga. Juk ne visi žmonės turi galimybių ieškoti kitų nuvykimo pas gydytojus alternatyvų. Tačiau reikia pripažinti, kad ši paslauga nėra iš pigiųjų. Pavyzdžiui, jei septyni keleiviai moka po 100 Lt, tai išeina 700 Lt. Nuvažiuoti iki Vilniaus ir atgal tai tikrai tiek nekainuoja. Vadinasi, ko gero, patys neįgalieji su kaupu dengia šios paslaugos sąnaudas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ