Seimas priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuriuo siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą. Policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, nedelsdamas turės imtis priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį.
Kol šis įstatymas įsigalios, dar teks palaukti pusmetį. Ar jis reikalingas ir nepavėluotas?
Baimė likti nesuprastai
Smurtas šeimoje – dažnas reiškinys. Kokie jo tikrieji mastai, niekas negali tiksliai pasakyti – tikslių duomenų yra neįmanoma surinkti, nes ne kiekvienas nori viešai kalbėti apie savo nelaimę.
„Kupiškis – mažas miestelis. Čia vieni kitus pažįstame, daugelį sieja giminystės ryšiai, todėl kovoti su smurtaujančiu vyru ne tik prieš mane, bet ir vaikus – labai sunku“, – prieš gerą pusmetį pasakojo į redakciją užsukusi jauna moteris. Tuomet su Reda P. kalba pasisuko kita linkme – pašnekovė prašė, kad jos istoriją sužinoję žmonės ne gailėtų, bet susimąstytų, kaip toli gali nueiti aplinkinių toleruojamas blogis.
„Jau pirmą vedybinę naktį buvau vyro sumušta. Tuomet jis savo elgesį aiškino labai paprastai – padaugino alkoholio ir prarado savikontrolę, – pradėjo pasakojimą ponia Reda. – Deja, vėliau vyro pykčio priepuoliai vis dažnėjo dėl paprasčiausių buitinių dalykų: laiku nepadėtos šakutės ant pietų stalo, priekaištų dėl neskanių pietų ar per didelės meilės ką tik gimusiam kūdikiui.
Kadangi visą laiką buvau namie, nes auginau vaiką, mėlynes buvo lengva slėpti nuo aplinkinių. Tikrojo mūsų šeimos gyvenimo nežinojo net artimiausi žmonės – tėvai, sesuo ir brolis. Gal ir būtų taip viskas tęsęsi, jeigu ne kartą netikėtai atvykusi sesuo, kuri papuolė į patį vyro pykčio priepuolio įkarštį. Ji bandė mane ginti, ir pati buvo sumušta.“
Tik po šio įvykio Reda suprato, jog baimė būti aplinkinių nesuprastai, pažemintai yra dar didesnis baubas negu vyro kumščiai bei nuolatiniai priekaištai. „Jeigu ne tuomet netikėtai atvykusi sesuo, gal manęs jau nebūtų ir gyvųjų tarpe, – kalbėjo jauna moteris. – Su jos pagalba išdrįsau parašyti pareiškimą policijai. Aišku, iš to nebuvo jokios naudos, tačiau taip prasidėjo mano naujas gyvenimo etapas. Supratau, kad esu ne viena, kad galiu tikėtis pagalbos. Padėjo artimieji, nes mūsų įstatymai gina smurtautoją, o ne auką. Net skyrybų metu vyro smurtas nebuvo svari priežastis skirtis: „Gal pati esi nesugyvenamo charakterio?“ – teiravosi manęs teisėja ir vyro advokatas.“
Jaučiasi nesaugios
Smurtą šeimoje moterys patiria ne tik iš sutuoktinio. Nors dauguma tyrimų rodo, kad būtent sutuoktinis žymiai dažniau už kitus šeimos narius smurtauja. Beje, smurtautoju gali būti ir moters tėvas, sūnus ar bet kuris kitas šeimos narys.
Tyrimo išvadoje teigiama, kad pastaraisiais metais Lietuvoje smurtą šeimoje nuolat patiria 15 procentų ištekėjusių moterų. Beveik du trečdaliai jų tą patį smurtinį elgesį šeimoje patiria kiekvieną mėnesį ir dažniau. 60 procentų smurtą patiriančių respondenčių teigė, kad smurtas prieš jas niekada nenaudojamas viešumoje, 10 procentų – kad smurto naudojimas viešumoje buvo vienkartinis atvejis. Smurtą šeimoje moterys patiria nepriklausomai nuo amžiaus.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ