Šį mėnesį savo augintinių neprižiūrintiems šeimininkams meras paskelbė ultimatumą – iki gegužės 31 dienos miesto gyventojai privalo registruoti savo augintinius, kitaip jų lauks „Brisiaus galas“. Tokie šunų ir kačių populiacijos reguliavimo metodai itin papiktino gyvūnų mylėtojus. Jie linki kupiškėnams neatsilikti nuo europiečių, gyvūnų naikinimą prilyginantiems žmogžudystei, ir kurti savo rajone specialias prieglaudas.
Blogoji patirtis – Kupiškyje
Gegužės 5 – 6 dienomis Lietuvos Seime vyko tarptautinė konferencija „Gyvūnų gerovė Baltijos regione: atsakingas laikymas ir geroji praktika“. Į ją aptarti gyvūnų priežiūros ir apsaugos klausimų rengiant naują Gyvūnų gerovės įstatymą mūsų šalyje bei pasidalinti patirtimi susirinko 25 Europos valstybių atstovai.
Kalbėdami apie situaciją Lietuvoje mūsų šalies pranešėjai pastebėjo, kad pas mus gyvūnais susirūpinama tik tada, kai kažkas atsitinka ar jų virtinės pavasariais pasileidžia į gatves.
Šioje vietoje, nors ir keista, prisimintas ir mūsų rajonas. Ukmergės ir Kupiškio rajonų taikomus būdus valkataujantiems šunims iš konferencijos grįžusi Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narė Gema Umbrasienė pavadino „baltarusišku“ variantu. Užmojai gyvūnų skaičių mažinti juos naikinant, anot jos, pats neefektyviausias ir necivilizuočiausias būdas.
„Tie metodai, apie kuriuos kalba Kupiškio valdžia, patys žiauriausi ir visiškai neatitinka Gyvūnų gerovės įstatymo. Po metų šaudomų ar kitaip naikinamų šunų, kačių populiacija atsistato, todėl tai neefektyvu kovojant su valkataujančiais gyvūnais“, – sakė pašnekovė.
Nehumaniški metodai
Apie nesėkmingą kupiškėnų kovą su valkataujančiais keturkojais gyvūnų mylėtojai iš Panevėžio sužinojo po mūsų rajono mero Jono Jaručio pasitarimo su policijos, veterinarijos ir kitų miesto tvarką prižiūrinčių specialistų pasitarimo balandžio mėnesį. Tuomet rajono meras teigė, kad ankstesniais laikais, kai be priežiūros gatvėmis lakstydavę šunys būdavo šaudomi, efektas jausdavosi ilgam.
Ir jei gyventojai, anot jo, iki gegužės 31 dienos patys nesusitvarkys savo augintinių, valdžia imsis griežtesnių priemonių.
„Pirmiausia visus šunis suregistruosime. Vėliau reikėtų organizuoti reidus, bausti šeimininkus. Galiausiai ieškosime galimybės migdyti valkataujančius gyvūnus. Turime įtikinti žmones, kad jų šunelis gali nebegrįžti“, – prieš porą mėnesių griežtai kalbėjo J. Jarutis.
Po tokių pasisakymų gyvūnų mylėtojų širdis dar labiau užgavo juos pasiekusios kalbos, esą mūsų rajono medžiotojams jau duotas įsakymas šaudyti kaimuose pastebėtus palaidus šunis. Apie tai „Kupiškėnų mintims“ pranešė Panevėžio gyvūnų prieglaudos vadovė Rūta Liberienė.
„Ukmergėje su mero leidimu šaudyti valkataujantys šunys, dabar sužinojome, kad ir Kupiškis nori pasekti tokiu pat pavyzdžiu“, – sakė pašnekovė.
Įstatymai gina ir gyvūnus
Tokie faktai, anot jos, oficialiai neįrodyti, tačiau kupiškėnams, R. Liberienės nuomone, būtų pravartu dažniau pavartyti dabartinį Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą. Ten draudžiama žiauriai susidoroti su keturkojais mūsų draugais.
„Pagal įstatymą sunaikinti galima tik pasiutusius gyvūnus. O valkataujančius riekia pagauti ir laikyti 14 dienų. Jei per tą laiką jam nerandamas šeimininkas, veterinaras gyvūną užmigdo“, – aiškino R. Liberienė.
Kupiškėnai, pasak pašnekovės, ieškodami būdų apsaugoti gyventojus nuo valkataujančių šunų ar kačių, turėtų pasimokyti iš panevėžiečių. Šie, anot jos, jau kelinti metai dėl to neturi jokių problemų.
„Kupiškėnai – bene vieninteliai iki šiol besinaudojantys šungaudžių iš Alytaus paslaugomis – visi kiti jų atsisakė dėl bereikalingo pinigų švaistymo. Ši įmonė dirba tik dėl pinigų. Tačiau ir jūsų rajono valdžia, ko gero, nenori paieškoti geresnės išeities, – kalbėjo R. Liberienė. – Pas mus sėkmingai veikia gyvūnų prieglauda. Kol kas turime nedidelį vagonėlį, bet jau šiais metais žadame gauti didesnes patalpas Panevėžio moterų kalėjime. Galbūt ir Kupiškis galėtų pasekti mūsų pavyzdžiu ar net įkurti šios prieglaudos filialą savo rajone. Jei tik jūs norėtumėte, galėtume sudaryti sutartis ir bendradarbiauti.“
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ