Turizmo perspektyvos rajone – tokia tema praėjusį trečiadienį redakcijoje buvo surengta apvalaus stalo diskusija. Joje dalyvavo rajono meras Jonas Jarutis, Kupiškio seniūnijos seniūnas Julius Vytautas Semėnas, Tarybos narys, UAB „Durpeta“ vadybininkas Valentinas Beinoris, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centro laikinai einanti direktorės pareigas Edita Žalnieriūnienė, Kupiškio kultūros centro režisierė Vilija Morkūnaitė, rajono bendruomenių asociacijos pirmininkė Zita Kaušakienė, verslininkė Indrė Tubelienė. Diskusijos dalyviai kalbėjo apie turizmo Kupiškyje plėtros vizijas, kas trukdo jas įgyvendinti, kaip valdyti dabartinę turizmo infrastruktūrą.
Per pastaruosius penkerius metus į turizmo infrastruktūros plėtrą prie Kupiškio marių yra investuota apie 5 mln. litų. 20 ha teritorija buvo sutvarkyta ir pritaikyta rekreacijai. Be šio vandens telkinio, rajone yra ir kitų lankytinų vietų. Prakalbus apie tokius objektus dažniausiai prisimename Kupiškio bažnyčią, Palėvenės vienuolyną, Adomo Petrausko muziejų Uoginiuose, Šimonių girią.
Kol kas nei „Lingaudala“, nei Kupiškio marių regata netapo plačiai žinomais Lietuvoje renginiais kaip Vyno, „Bėk, žirgeli“ šventės Anykščių krašte. Neturime ir tokių daugelio tautiečių pamėgtų edukacinių programų kaip „Sūrio kelias“ Rokiškyje, „Alaus kelias“ Biržuose. Kaimynai kažkodėl šioje srityje mus labai pralenkė.
Kokia linkme turėtų vystytis turizmas mūzų rajone, kad labiau būtume žinomi? Kokią jo plėtros viziją matote?
J. Jarutis. Ežerų gausa mūsų kraštas negali pasigirti. Kupiškio marios – didžiausias vandens telkinys rajone. Didžiuokimės tuo, ką turime. Tad neatsitiktinai skyrėme europines investicijas šio vandens telkinio infrastruktūrai kurti, kad jis taptų vienu iš poilsiautojų traukos objektų. Kupiškį matau kaip žmonių aktyvaus turizmo kraštą, patrauklų žvejams mėgėjams, dviračių, plaukimo, būriavimo, baidarių entuziastams. Šiuo metu yra valoma Lėvens vaga, kad baidarininkai be ypatingų kliūčių galėtų plaukdami šia upe pasiekti Panevėžio r. ribą. Kupiškio r. viešos laužavietės yra įtrauktos į viešųjų nemokamų Lietuvos laužaviečių žemėlapį www.laužavietės.lt. Yra parengtas ir slidinėjimo trasos Byčiuose atnaujinimo techninis projektas.
V. Beinoris. Trumpas turizmo apibrėžimas – tai laikinas gyvenamosios vietos pakeitimas be tikslo uždarbiauti su nakvyne. Poilsis gali būti aktyvus, pasyvus, kultūrinis. Nakvynė trumpalaikė – 1-2 dienos ir ilgalaikė.
Kupiškis nepriklauso tradiciniams turistiniams regionams. Galėtume vystytis keliomis kryptimis. Pavyzdžiui, tapti turistinio maršruto dalimi (pravažiuojantys, užvažiuojantys turistai iš kitur). Šiame kontekste išskirčiau Henriko Orakausko kūrinius – tai skulptūrų muziejus po atviru dangumi. Juos parodyti turistams būtų prasminga. Kita kryptis būtų vystyti kaimo turizmą. Čia reikėtų ir Savivaldybės poveikio, palankių sąlygų verslininkams sudarymo. Senieji ūkininkai neturi poreikio tokias sodybas kurti.
Tačiau antroji emigracijos banga, mano manymu, leis jaunimui sukaupti kapitalo ir grįžus į Lietuvą statytis namus ir kurti kaimo turizmo sodybas. Po 4-5 m. turėtume sulaukti tokių pokyčių. Išskirčiau ir kultūrinio turizmo galimą kryptį su ilgalaikiu aptarnavimu. Ją siečiau su Palėvenės vienuolyno pritaikymu šioms reikmėms. O aktyvaus poilsio kryptis būtų labiau orientuota į vietos žmonių ir atvykstančių iš kaimyninių regionų poreikius.
Kas trukdo mums garsėti kaip turizmo kraštui?
V. Morkūnaitė. Kultūros ir gamtos vertybių turime daug. Nėra bendros turizmo politikos rajone – kokie yra mūsų prioritetai, ką turim, ko stinga. Antai kitąmet minėsime apvalią architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus sukaktį. Ar jo asmenybė yra vertybė? Sakyčiau – taip. Galėtume ne vieną idėją, susijusią su šia asmenybe, įgyvendinti. Tačiau neturime net nuorodos į jo tėviškę!
Kultūros centre nėra specialistų, kurie profesionaliai užsiimtų renginių, įgyvendinamų projektų viešinimu, jų sklaida virtualioje erdvėje. Tai didžiausia mūsų darbo spraga. Negaliu sakyti, kad „Lingaudala“ mažai kam žinomas. Sulaukiam skambučių, ar vyks šis festivalis, ar kviesti savo artimuosius ir draugus į jį. Paskleisti informaciją padeda tokia mėgėjiška veikla, asmeniniai kontaktai. Kupiškyje reikėtų suinteresuotų žmonių, kurie strateguotų, kaip informaciją viešojoje erdvėje skleisti, kad mūsų renginiai, mūsų krašto lankytinos vietos būtų kuo plačiau žinomos. Informacija gali daug. Antai nuvykęs į gerai išreklamuotą renginį kitame rajone ne visada randi tai, kas buvo žadėta, bet jau šaukštai po pietų – esi suviliotas.
Kita vertus, kaip kviesti svečius, jei neturime, kur jų apnakvindinti, pavalgydinti. Kur pigiai pernakvoti jaunimui? Kur mūsų verslininkai? Kaip juos suinteresuoti? Svarstėm ne kartą, o rezultatų jokių. Kodėl per karščius prie Kupiškio marių nė vieno mūsiškio verslininko nematyti, o rokiškėnai sugeba jų panosėje prekiauti ir vargo nemato. Atvykę latviai manęs klausė, kur jūsų legendiniai cepelinai. Teko atsakyti, kad recepto internete pasiieškotų…
Manyčiau, kad daug kas priklauso nuo Savivaldybės ir verslininkų susikalbėjimo, nuo požiūrio, ar mums to reikia, kiek norime būti žinomi ir garsūs.
E. Žalnieriūnienė. Turėtume išnaudoti visas galimybes sukurti patrauklią turistams aplinką rajone, kad kuo daugiau jų čia apsilankytų. Šiuo metu Turizmo informacijos centrui sunkus metas. Jis neseniai buvo atskirtas nuo Panevėžio turizmo informacijos centro ir prijungtas prie Kupiškio r. verslo informacijos centro. Keitėsi darbuotojai. Manau, kad gegužės 28 d. vyksiantis turistinio sezono atidarymas bus mūsų turizmo specialistams geras veiklos įsibėgėjimas.
Plėtoti turizmą rajone trukdo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų stoka. Nėra dviračių nuomos, informacinių stendų ir nuorodų. Prie Kupiškio marių nebaigta infrastruktūra. Turistai dar kai kuriose vietose negali prieiti prie marių, nes ten privati teritorija.
V. Aleknienė. Gerai, kad rajone plėtojama turizmo infrastruktūra. Tačiau viską reikėtų suderinti. Lankytinų vietų aplinka nuolat turi būti sutvarkyta, tenkinti socialinius žmonių poreikius (nakvynė, maistas, dviračių takai ir t. t.). Turistai nori būti ne tik pasyvūs aplinkos stebėtojai, bet ir iš arčiau susipažinti su mūsų tradicijomis. Būtent tam kuriamos edukacinės programos (duonos kepimas, audimas ir kt.). Reikia žmonėms sudaryti sąlygas lankyti turizmo objektus. Štai į muziejų ne kartą kreipėsi žmonės, negalintys patekti į Palėvenės ar Kupiškio bažnyčią. Negi negalima susitarti, kad jos būtų, ypač turistinio sezono įkarštyje, atviros kuo ilgiau.
Visuose muziejaus struktūriniuose padaliniuose yra organizuojamos ekskursijos, pagal galimybę vyksta edukacinė veikla. Tačiau daugelį pastatų reikia skubiai atnaujinti. Tuomet bus galima vykdyti daugiau šviečiamųjų programų. Pavyzdžiui, Uoginiuose, A. Petrausko muziejuje, galėtų vykti senovinės gegužinės, vakaronės, cepelinų vaišės. Yra parengta L. Stuokos-Gucevičiaus kelio programa Kupiškis-Migonys-Palėvenė. Babickų įamžinimui Laukminiškių muziejuje lėšų žadėjo skirti JAV lietuvių laikraštis „Draugas“. Su Vietos veiklos grupe pateiktas projektas A. Petrausko muziejaus aukštaitiškos gryčios remontui finansuoti. Savivaldybėje reikėtų įkurti padalinį, kuris koreguotų tą socialinę ir kultūrinę plėtrą rajone.
V. Morkūnaitė. Apie A. Petrauską yra daug prifilmuota. Jis pats kalba, pasakoja apie savo eksponatus. Jo charizmatiška asmenybė tikrai sudomintų žiūrovus. Kas sudės visa tai į patrauklią vaizdo medžiagą?
V. Beinoris. Reziumuojant galima pasakyti, kad palankiai turizmo aplinkai Kupiškyje sukurti reikia sutvarkytos buitinės, kultūrinės aplinkos (maitinimas, nakvynė, pramogos), stipraus Turizmo ir verslo informacijos centro (informacijos kaupimas, sklaida, koordinavimas ir pan.). Ieškodamas svečiams iš Čekijos internete informacijos apie lankytinus objektus ir Kupiškį kai kuriose informacinėse svetainėse neradau nė žodelio. Gal Savivaldybė galėtų paskatinti verslininkus labiau reklamuotis virtualioje erdvėje. Gal dalį išlaidų būtų galimybė padengti.
J. Jarutis. Sutinku, kad dėl turizmo informacijos sklaidos yra spragų. Tačiau patys verslininkai turėtų būti suinteresuoti kuo daugiau apie save skleisti reklaminės informacijos. Internetinių svetainių daug. Visose tikrai nepasiviešinsi. Gal verslininkus tai daryti būtų galima paskatinti per verslo paramos fondą. Tačiau iniciatyva šiuo atveju turėtų eiti iš apačios.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintys“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ