Šeštadienį Kupiškyje lankėsi Premjeras Andrius KUBILIUS. Čia jis dalyvavo dviejų apskričių Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų koordinaciniame tarybos posėdyje.
Posėdžiui pasibaigus pakalbinome Vyriausybės vadovą aktualiais ne tik šalies, bet ir rajono gyvenimo klausimais.
Gal, Premjere, pokalbį pradėkime optimistiškai. Ar turite gerų naujienų ne tik mūsų krašto, bet ir visos Lietuvos žmonėms?
Gera yra tai, kad sunkiausias laikmetis praeityje. 2009-2010 metai ekonomine prasme ir mums, ir visam pasauliui buvo sunkūs, krizė labai gili. Dabar jau galime pasakyti, kad sunkiausia liko praeityje. Aišku, gyventojai kol kas dar palengvėjimo labai nejaučia, bet bendrieji dalykai – ekonomikos augimas, nedarbo mažėjimas, nedidelis biudžeto reikalų gerėjimas rodo, kad pamažu atsigauname.
Nors ir nelengva, bet nuo 2012 metų sausio 1 d. sumažintos pensijos bus atstatytos. Tai mums kainuos apie 600 milijonų litų.
Kitas labai svarbus darbų etapas – prasideda Europos Sąjungos (ES) lėšų programos, kuri prasidės nuo 2014 metų, rengimas. Šioje programoje bus daugiau galimybių ES finansine parama pasinaudoti mažiems miesteliams. Manau, daugiau sporto arenų, kokias statome didžiuosiuose miestuose, nebestatysime.
Yra daug pavyzdžių, kai ES lėšos naudojamos neracionaliai. Ar bus numatyti kokie nors mechanizmai, turėsiantys tai kontroliuoti?
Negaliu tiksliai pasakyti, kokia dalis projektų yra vykdoma vietinės valdžios, tačiau jie turi būti racionalūs. Juolab kad europinių pinigų ateityje rajonams bus skiriama dar daugiau. Kiekviename rajone yra kitokie prioritetai, bet, palyginti su kitomis šalimis, skirtumas juntamas. Lenkai už ES pinigus sutvarkė daug savo miestelio bažnyčių, latviai – senovinius dvarus, kurie tampa kultūros židiniais.
Nuo 2014 metų turime sutvarkyti taip, kad kultūra ateitų į mūsų miestelius, kad čia būtų gera gyventi.
Neatskiriamas gerovės rodiklis yra darbo vietos. Kiekviena partija savo rinkiminėje programoje teigė, kad skatins darbo vietų steigimą, tačiau kaip tai praktiškai padaryti, kažin ar kas žino – viskas liko pažadais.
Dabar dažnai programose rašoma ir dar viena nuostata – mažinti mokesčius ir didinti visas išmokas. Nedarbas – labai skaudi rykštė, ypač per krizę. Ji mums smarkiai smogė. Kai kurie ekspertai sako, kad iš Baltijos valstybių Lietuva skaudžiausiai nukentėjo, nors ne viskas nuo mūsų priklausė. Ankstesnės valdžios ne visada protingai elgėsi su finansais. Kai 2009 metais ekonomika krito 15 procentų, tai ir pas mus, ir pas estus bei latvius nedarbas išaugo 16 procentų.
Šūkiai, kad kursime naujas darbo vietas, sako, jog valdžia gali prikurti daug darbo vietų. Deja, ji gali tik padėti verslui kurti darbo vietas, padrąsinti, o ne pati užsiimti darbo vietų kūrimu. Aišku, ne viskas pavyko taip, kaip galvojome. Pavyzdys – butų renovacija. Tikėjomės, kad tai padės atsigauti statybų verslui.
O kas tam sutrukdė? Mūsų rajone nėra nė vieno renovuoto namo.
Viena renovacijos nesėkmės priežasčių, kad pas mus privatizavus butus daugiabučio namo stogas ir sienos lieka visų. Pagal vis dar gajų supratimą, kad jeigu tai visų, gal kas kitas tuo ir pasirūpins, susidaro negera psichologinė nuostata. Žmonėms pasirodė, kad daugiabučių namų renovacija yra Vyriausybės reikalas – todėl viskas taip sunkiai ir juda į priekį. Dabar geriau žmonės moka didžiulius pinigus už šildymą, bet tvarkyti savo būstų kažkodėl nenori. Namų renovacijos programa daugumos ekspertų yra pripažinta gera.
Tai gal namų renovacijai pasirinktas ne tas laikas – žmonės norėtų tvarkyti savo būstus, bet paprasčiausiai finansiškai negali. Ar per krizę pats tinkamiausias laikas vykdyti namų renovacijos programą?
Gyventojai dabar brangiai moka už šildymą, dalis gauna finansinę paramą, bet daugiabučių namų modernizacijos programa numatyta taip, kad jeigu gyventojai vykdys renovacijos programą, tai po jos šilumos suvartojimas turi ženkliai sumažėti. Jie mokės ir už šilumą mažiau, ir liks pinigų lengvatinės paskolos išsimokėjimui. Tokiu būdu apie 30 procentų išaugs būsto vertė.
Suprantu, kad krizės metu gal ir buvo baimė, ką nors daryti. Dabar situacija keičiasi – ekonomika atsigauna, todėl tikimės, kad pajudės ir renovacijos reikalai. Manome, kad subsidija gali būti ne 15, o 30-50 procentų.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ