Velykos – didžiausia krikščionių šventė. Dvasininkai jai ruošiasi visą savaitę: lanko ligonius, vienišus senelius, savaitės pabaigoje švenčia Didįjį tridienį. Rūpesčių ir tuo pat metu pakilios nuotaikos sūkuryje „Kupiškėnų mintys“ pakalbino Kupiškio parapijos dekaną dr. Rimantą GUDELĮ. Dvasininkas noriai dalijosi mintimis prie Kristaus Prisikėlimo šventę ir džiaugėsi, kad ši šventė mūsų mažame miestelyje tvirtai katalikiška.
Su kokiomis mintimis mūsų bažnyčia pasitinka šv. Velykas?
Kaip ir kiekvienas krikščionis, šią šventę pasitinkame su džiaugsmingomis mintimis: ateina pavasaris, žmones dažniau aplanko giedresnės nuotaikos. O dvasininkams šią savaitę žymiai daugiau rūpesčių nei paprastai. Per šias dienas mes stengiamės aplankyti parapijos ligonius, vienišus senelius. Taip pat švenčiame Didįjį tridienį – jis itin svarbus katalikams.
Didįjį ketvirtadienį bažnyčia prisimena Švenčiausio Sakramento įsteigimą. Šią dieną visi dvasininkai meldžiasi kartu su savo vyskupu ir šventina krizmą bei aliejus. Jais ištisus metus po Velykų tepami ir laiminami ligoniai bei krikštijamieji.
Didysis penktadienis – Kristaus kančios prisiminimo diena. Tuomet jau nebūna šventųjų Mišių – vyksta tik kryžiaus išaukštinimo pamaldos.
O Didįjį šeštadienį mes šventiname vandenį, kuriuo visus metus šventinsime žmones. Taip pat šią dieną šventinama ugnis ir meldžiamasi, kad nekiltų gaisrai ir mūsų namus gaubtų ramybė. Jau kelintus metus mūsų bažnyčioje iš Vakarų pasaulio atkeliavusi tradicija, kad ugnį simboliškai užkuria savi miestelio ugniagesiai. Didįjį šeštadienį šventinama velykinė žvakė, ant kurios užrašyta 2011 metai bei alfa ir omega raidės. Jos simbolizuoja, kad Kristus yra mūsų pradžia ir pabaiga. Ši žvakė vėliau degs visus metus per krikšto apeigas.
Noriu pranešti, kad Didžiojo šeštadienio šv. Mišios vyks 20 valandą. O sekmadienį tradiciškai rinksimės į Prisikėlimo mišias 8 valandą ir švęsime šv. Velykas.
Dvasininkų teigimu, kiekvienam tikinčiajam būtina velykinė išpažintis. Ar iš tiesų šiuo metu privalome apsivalyti savo sąžinę?
Taip, tai vienas bažnyčios įsakymų. Jis sako, kad vieną kartą per metus apie Velykas reikia atlikti išpažintį ir priimti Švenčiausią Sakramentą. Tik minėtas laikotarpis viduramžiais dėl retai grįžtančių jūrininkų buvo nutęstas nuo Gavėnios pradžios iki vasaros vidurio. Todėl žmogų, kuris nesijaučia visai „švarus“, kviečiame apsivalyti. Tačiau viena yra bažnyčios įsakymai, ir kita -tradicijos. Mūsų žmonės išpažinties daugiausia eina prieš Kalėdas, prieš Velykas ir dar kartais prieš Vėlines.
Vis dėlto Velykos – didžiausia šventė bažnyčiai?
Taip, krikščionims tai yra pati didžiausia šventė. Ir jau antri metai iš eilės sutampa protestantų, pravoslavų ir katalikų Velykos. Aišku, kiekviena religinė bendruomenė šią šventę švenčia pagal savo religinius papročius ir savo liturgiją. Vis dėlto galima įžiūrėti tuos pačius visų šių bendruomenių liturginius elementus. Tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pravoslavai ar protestantai kitaip apsirengę ir kitaip elgiasi, be iš tiesų jie turi tas pačias aukos liturgijos dalis: aukojimą, žodžio liturgiją, komuniją.
Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad didžioji dalis lietuvių Velykas laiko gamtine pavasario, o nebe katalikiška švente.
O mes imkime ir ramiai paskaičiuokime. Kupiškio bažnyčioje per Velykų šventes, mano nuomone, susirinks apie 5 tūkst. žmonių. O visame mieste gyvena apie 9 tūkst. Tai mūsų mieste ši šventė – dar katalikiška. Bet štai Panevėžyje trijose bažnyčiose iš 120 tūkst. gyventojų ateina tik kiek daugiau nei šeštadalis. Todėl ir kalbama, kad didžiuosiuose miestuose Velykos – daugiau pavasario šventė.
Bet dar nereikia pamiršti, kad tai yra ir šeimos šventė. Todėl dalis žmonių švęsti Velykų važiuoja į kaimus pas tėvus, pas senelius.
Visai neseniai teko būti Kinijoje, kur pagrindinė šventė yra Naujieji metai. Šioje šalyje yra visiškai jaunų miestų, kurių gyventojai per šventes išvažiuoja pas tėvus, o miestuose lieka tik policininkai ir ugniagesiai.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ