Kruopinė sriuba, iš batono sulipdytas kotletas su mėsos kvapu, vandenyje virtų makaronų košė – toks ligoninės valgiaraštis jau senokai verčia raukyti net ir neišrankiausių pacientų nosis. Aišku, dėl skonio nepasiginčysi. Tačiau vargu, ar ir sumaniausia šeimininkė pagamintų gardesnius pietus už 3 litus.
Viskas iš kruopų
Smarkiai šoktelėjus kainoms dažnas iš parduotuvės išeiname vis lengvesne pinigine. Netgi tiek, kiek maistui skirdavome prieš pusmetį, šiandien jau nebeužtenka. Tačiau ligoninės vis dar priverstos savo pacientus maitinti iš tokių pačių lėšų, kiek joms skirta prieš metus ar seniau. Šį skirtumą, aišku, greičiausiai pajunta ligoniai.
„Blogiau dar niekur nevalgiau, kaip ligoninėj. Ką gamino – viskas iš kruopų. Vieną kartą per savaitę gavau kotletą, bet ir tas aplipdytas duona, o mėsos jame tik dėl kvapo, – apie ligoninės maisto racioną pasakojo ką tik iš ligoninės su kūdikiu grįžusi Jurgita (vardas pakeistas). – Pusryčiams visada buvo kruopų košė. Pietums – balandėliai iš makaronų, dar kažkoks kruopų apkepas ir visada sriuba. Vakarienei patiekdavo sriubos arba kruopų košės. Žodžiu, viskas iš kruopų. Keista, kad net bulvių nė karto neteko ragauti. Iš viso šito valgiaraščio tik sriubos tegalėjau valgyti. Gelbėjo artimųjų lauknešėliai.“
Panašios nuomonės buvo ir pastaruosius penkerius metus ligoninėje nemažai laiko praleidusi Laima. Jos teigimu, Panevėžio apskrities ligoninėje maistas tikrai gardesnis.
Už 3 litus
Didelių pagyrų ligoninės valgiaraščiui negalėjo skirti ir pats Kupiškio ligoninės direktorius Povilas Rimkus. Bet su dabartinėmis produktų kainomis ir ligonių maitinimo finansavimu, anot jo, tai – dar pakenčiamas variantas. „Jau penkmetį mūsų ligonius maitina įmonė „Kretingos maistas“, kuris patiekalus ruošia mūsų valgykloje. Mes jiems mokame ir daugiau niekuo nesidomime“, – teigė vadovas.
O maitinimo kainos, anot jo, tikrai juokingos. Už vieną dieną vienam ligoniui pamaitinti Kupiškio ligoninė moka 11 litų. 60 procentų šios sumos, direktoriaus paskaičiavimu, tenka darbuotojų atlyginimams. Tam tikra dalis lėšų skiriama elektrai, šildymui, prekių pristatymui ir kitoms išlaidoms.
„Apytiksliai paskaičiavus, ligoniui pagaminti pusryčius, pietus ir vakarienę reikia iš 3 litų. Taigi, kad ir koks triukšmas kyla dėl prasto maitinimo, reikia suprasti situaciją“, – sakė P. Rimkus.
Maitinimo įkainiai įmonėje „Kretingos maistas“, pasak pašnekovo, nesikeičia jau antrus metus. Nors bendradarbiavimo pradžioje jis buvo beveik per pusę mažesnis. Tačiau tai lėmė ir kainų šuoliai.
Maisto tiekėjams ligoninė skolinga daugiau nei 250 tūkst. litų.
Gruziniška ligoninė
„Ligoniui mūsų duodamo maisto pakanka. O sveikesniems kažką papildomai gali ir artimieji atnešti. Kalbos apie maisto brangimą iš tiesų kelia nerimą dėl ligoninės maitinimo ateityje. Šiuo metu porcijos ir maisto kokybė dar nesumažėjo. Maisto racionas ligoninėje gana įvairus – be kruopų vieną kartą per savaitę duodame vištienos, žuvies. Bet visai nėra bulvių“, – kalbėjo ir Kupiškio ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Rasa Šaltenienė.
Pasak pašnekovės, anksčiau maistas ligoninėje gal ir buvo skanesnis, bet reikia suprasti, kad viskas įsprausta į skurdų biudžetą.
Be to, pavaduotoja įsitikinusi, kad skonis yra gana subjektyvus reikalas. Jai pačiai, pavyzdžiui, Panevėžio ligoninėje pietūs pasirodė dar prastesni.
Vienu metu žiniasklaidoje buvo pasigirdę medicinos atstovų diskusijų, esą ligoninės turėtų iš viso atsisakyti maitinimo. Neva tai – ne restoranas ir jos funkcija – medicinos paslaugos.
Šias kalbas iš kolegų jau girdėję pakalbinti Kupiškio ligoninės vadovai teigė, jog nereikėtų sekti gruziniškos ligoninės pavyzdžiu.
„Kai buvau Gruzijoje, teko matyti, kad ten ligoninėse neduoda nei maisto, nei rūbų. Na, vaizdelis tikrai liūdnas – kaip kokiam tabore, viską suneša artimieji. Ten suteikiamos tik medicinos paslaugos“, – prisiminė P. Rimkus.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ