Už gerų 3 kilometrų nuo Antašavos miestelio, žvyruotu lauko keliu link Žaliosios girios pakraščio į Žižmariškio kaimą dažnai rieda lengvieji automobiliai, autobusai su ekskursantais.
Važiuoja jie pas ūkininką Ričardą Barzdenį jo ūkyje apžiūrėti aptvaruose šernų, dėmėtųjų elnių, pasidžiaugti meiliais medžiokliniais šuneliais, tikrais lietuviškais skalikais. Ketinę pasibūti kokį pusvalandį, atvykėliai užtrunka ir po kelias valandas ar net popietę, nes nesinori išvykti, sunku atsisakyti užplūdusios ramybės ir džiaugsmo.
Apie geras emocijas kalba ir pats sodybos šeimininkas R. Barzdenis: „Yra kažkokia trauka, tarsi gydomasis poveikis. Ateini susirūpinęs, kokį galvosūkį spręsdamas, o čia pabuvęs nejučia atsipalaiduoji, užmiršti bėdas, pailsi. Išnyksta laiko pojūtis. Gali išbūti visą dieną, to nepastebėdamas.“
Ūkininkas nesistebi ir dėl lankytojų gausos. Nors niekur nėra viešos reklamos apie laikomus laukinius gyvūnus, bet žmonės apie tai sužino vieni per kitus, per pažįstamus, atvažiavę į netoliese Uoginių bei Viktariškių kaimuose įsikūrusius Adomo Petrausko etnografinį muziejų, dailininkės Veronikos Šleivytės paveikslų galeriją. O atvažiavę iki muziejų, ryžtasi dėl gražių įspūdžių dar tolyn nusigauti.
Kaime gyvenančiam žmogui reikia turėti patikimą pajamų šaltinį. R. Barzdenis tokį turi, laiko karvių fermą, prieauglio, telyčių. Bet jam ir šeimai išgyventi padedančios kasdienės veiklos negana. Nurimti neleidžia nuo jaunystės pamėgti užsiėmimai. Kadaise masino sportas.
„Besimokydamas Kaune, žemės ūkio akademijoje, užsikabinau žaisti regbį. 5 metus žaidžiau „Kauno politechnikos“ komandoje. Ir dabar labai smagu palakstyti po aikštę, kartais susiburiam veteranai, dalyvavom prieš kelerius metus Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse. Parsivežiau du medalius, sidabro ir bronzos, mat žaidžiau Panevėžio ir Šiaulių veteranų komandose“, – gražias akimirkas primena šeimininko namuose saugomi apdovanojimai.
Greta sportiškų pomėgių ūkininkas turi ir kitokių, gamtos puoselėtojo aistrų. Užtenka paėjėti iki jo laikomų laukinių gyvūnų aptvarų.
Gyvūnams reikia ne tik tinkamos priežiūros, pašarų, bet ir erdvės, savo kampo. Didžiąją dalį ūkio žemių užima ganyklos, šiek tiek skirta pasėliams. O 11 ha plote šeimininkauja dėmėtieji elniai. Keli hektarai tenka šernų bandai.
Dar vienas ypatingas užsiėmimas ūkininkui ir medžiotojui R. Barzdeniui, akivaizdu, teikia išskirtinai didelį džiaugsmą. Tai vienintelės nacionalinės medžioklinių šunų veislės, lietuviškųjų skalikų puoselėjimas, propagavimas ir veisimas.
2007 metais įsteigta Lietuvių skalikų augintojų sąjunga, R. Barzdenis, entuziastingas šių medžioklinių šunų mylėtojas, buvo išrinktas skalikų augintojų sąjungos prezidentu. Prieš kelias savaites jis vėl perrinktas naujai kadencijai jos vadovu.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Domas Jurjonas