Apie progresinių mokesčių įteisinimą Lietuvoje kalbama nebe pirmi metai. Tačiau tik šiemet Seimas imasi svarstyti Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo pakeitimo projektą, numatantį progresinius mokesčius.
Progresinių mokesčių esmė – kuo daugiau pajamų gauna žmogus, tuo daugiau mokesčių turi sumokėti valstybei. Nuo kokios pajamų sumos reikėtų mokėti progresinius mokesčius, kokie būtų jų tarifai, turėtų nuspręsti minėtą įstatymo pataisą svarstysiantys politikai.
Ši mokesčių rūšis yra vertinama kontraversiškai. Ar progresiniai mokesčiai bus tas dosnus šaltinis, papildantis mūsų šalies biudžetą, ar padės pritraukti užsienio investicijų, atsigauti darbo rinkai ir žmonių materialinei gerovei, pagaliau ar tie mokesčiai tikrai bus socialiai teisingi. O gal geriau pirmiausia būtų įvesti, kaip sakė Prezidentė, turto mokestį.
Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome kalbindami mūsų rajono politikus, verslininkus, kitų sričių darbuotojus.
Jeigu Seimas pritartų, pajamos būtų apmokestinamos tokiais tarifais: metinių pajamų dalis, neviršijanti 48 tūkst. litų, apmokestinama 15 proc. tarifu; metinių pajamų dalis, viršijanti 48 tūkst. litų, bet neviršijanti 120 tūkst. litų, apmokestinama 33 proc. tarifu; metinių pajamų dalis, viršijanti 120 tūkst. litų, apmokestinama 40 proc. tarifu. Taip pat linkstama progresinius mokesčius pradėti taikyti nuo 4 tūkst. litų mėnesinio atlyginimo.
Ūkininko, Darbdavių klubo prezidento Zigmo Aleksandravičiaus nuomone, reikia daryti viską, kad žmogui ir visai tautai būtų geriau.
Skurdo akivaizdoje
Bėda, kad Lietuvėlėje viena yra šnekama, o kita daroma, įvairios reformos pradedamos ne nuo to galo. „Šiandien Lietuvai labiausiai reikia darbo. Bedarbis neturi ateities, svajonių, negali pasirūpinti savo vaikais. Kita vertus, ar įmanoma minimalią algą gaunančiam žmogui pragyventi. Klaikiausia, kai įsidarbinti negali jaunimas, kai gudriausi, protingiausi mūsų visuomenės nariai masiškai palieka šalį. Ankstesnės kadencijos Vyriausybės politika skatino nedarbą didindama pašalpas“, – teigė pašnekovas. Pasak Z. Aleksandravičiaus, mokėti mokesčius reikės. Taip yra kitose šalyse. Teisinga, kai turtingieji moka jų daugiau ir padeda išlaikyti ligotus žmones, ant kojų dar neatsistojusį jaunimą. Tačiau didžiausia Lietuvos bėda, kad per 20 atkurtos Nepriklausomybės metų mūsų valstybė neturėjo protingos valdžios.
Gydytoja Milda Narmontienė sakė, jog progresiniai mokesčiai iš principo yra reikalingi. Tačiau koks turėtų būti jų įvedimo mechanizmas ir galimos pasekmės, tesprendžia specialistai, finansų žinovai. Reikėtų pasisemti patirties iš tų šalių, kuriose tas mokestis jau seniai praktikuojamas. „Lietuvoje labai daug skurdžiai gyvenančių žmonių. Vidurinė klasė praktiškai neegzistuoja. Tačiau galą su galu dar suduriantiems žmonėms nėra taip sunku išgyventi, kaip to nepajėgiantiems padaryti. Reikia viską daryti, kad pagerėtų mažas pajamas gaunančiųjų padėtis“, – kalbėjo medikė.
Nauji mokesčiai – ne skylėms kamšyti
Valentinas Beinoris, rajono Tarybos narys, UAB „Durpeta“ vadybininkas, buvo įsitikinęs, kad progresinių mokesčių įvedimas netaps dosniu aruodu, papildančiu šalies biudžetą. Savo poziciją pašnekovas grindė statistika. Antai didesnį atlyginimą nei 3 tūkst. litų Lietuvoje tegauna tik apie 13 proc. žmonių, o apie 10 tūkst. litų – tik 3 proc. V. Beinorio nuomone, teisingesni mokesčiai būtų, jei juos didintume proporcingai. Pavyzdžiui, iki 1 000 Lt gaunantiems -mažiausi, o nuo 1 500, 2 000 litų ir taip toliau – proporcingai po truputį didėtų. Šiuo metu Lietuvoje galiojantys mokesčiai visgi yra palankesni mažiau gaunantiems. Yra nustatyta tam tikra SODROS mokesčio riba, nuo kurios atskaitomas jai mokestis. Didėjant žmogaus pajamoms, atskaitymai SODRAI nedidėja. Išeina taip, jog dideles pajamas gaunantis žmogus moka mažą SODROS mokestį. „Pasisakyčiau už SODROS mokesčio lubų panaikinimą ir proporcingesnius mokesčius pagal gaunamą atlyginimą“, – sakė pašnekovas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ