Mūsų rajonas biodujų jėgainių statyboje nebus pirmasis. Tokį sprendimą priėmė paskutinį kartą posėdžiavusi senoji rajono Taryba.
Pakartotinio svarstymo metu nutarta nepritarti verslininko Daniaus Aleksos prašymui dėl žemės sklypo paskirties keitimo detaliojo plano patvirtinimo. Verslininkas Slavinčiškio kaime planavo statyti biodujų jėgainę, kuri miesto gyventojams tiektų pigesnę šilumą ir elektrą. Jėgainė kaip kurą naudotų įvairias biodegraduojančias – maisto produktų, žolės, grūdų – atliekas.
Siūlė neskubėti
Šį kartą rajono Tarybos pasėdyje svarstant minėtą klausimą dalyvavo ne tik pats verslininkas, bet ir biodujų jėgainę statysiančios UAB „Altecha“ vadovas, projektuotojas Valdas Markūnas. kio, architektūros ir aplinkos apsaugos komitete. Jo nariams kilo abejonių dėl atstumo, kuris būtų tarp jėgainės ir gyvenamojo rajono, taip pat ar nebus papildomų kvapų. Komitete buvo nutarta nepritarti tokiam projektui“, – sakė komiteto pirmininkas Benediktas Gricius.
Tarybos narys Valentinas Beinoris sakė, jog Vokietijoje yra statomos tokios biodujų jėgaines ir ypatingų kvapų ten nėra. „Man kelia susirūpinimą pats perkrovimo momentas – kada iškraunama ta medžiaga, kuri rūgsta. Kiek įsivaizduoju, niekada 100 proc. tos biodujos nebus sunaudotos – liks 5-10 procentų, kurie gali pasklisti po aplinką. Tuomet priklausomai nuo vėjo krypties jos gali pasiekti gyvenamąjį plotą, – sakė V. Beinoris. – Manau, yra du variantai, kaip galima išspęsti šį klausimą. Pirmasis – galima pritarti, jeigu projekto vykdytojai sugebės mus įtikinti, kad jokių kvapų nebus, ir suteiks galimybę pamatyti analogišką projektą, kuris jau yra įgyvendintas. Antras – galimybė perkelti projektą protingu atstumu nuo miesto.“
Šio sumanymo atžvilgiu nebuvo labai optimistiškai nusiteikęs ir rajono meras Jonas Jarutis: „Tokio projekto, kiek man žinoma, Lietuvoje dar nėra, todėl geriau viską daryti apgalvotai, neskubėti būti pirmiesiems, nes dažnai esame pionieriai ir paskui nusvylame nagus.“
Nauda – abipusė
Tarybos nariams V. Markūnas ne tik pasakojo apie biodujų jėgainės veikimo principą, parodė maketą, kaip ji atrodytų, bet ir atvežė pavyzdžių, kaip atrodo perdirbta žaliava. „Galite pauostyti. Išspaudos neturi jokio nemalonaus kvapo, – sakė A. Markūnas. – Tokios jėgainės yra labai geras šilumos ir energijos apsirūpinimo būdas. Birželio mėn. 1 megavato (MGW) jėgainė pradės veikti Marijampolėje. Dar viena iškils Širvintų rajone.“
Pasak projekto vadovo, iki 1 MGW galingumo biodujų jėgainei nereikia detalaus plano, nes jis gali būti žemės ūkio paskirties žemėje, kadangi įvardijamas kaip žemės ūkio gamybinis objektas. Be to, biodujų jėgainės tiekiamą šilumą galima būtų prijungti prie miesto šilumos tinklų. Taip gyventojai galėtų naudotis žymiai pigesne šiluma.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“