Į Panevėžio regioną ateina pakuočių supirktuvės. Tokie ekologiškai gyventi skatinantys paviljonai jau treji metai sėkmingai veikia sostinėje ir Kaune. Todėl jų tinklas pradėtas plėsti ir visoje šalyje. Į supirktuves užsukę gyventojai už pinigus gali atsikratyti rūsiuose ar sandėliukuose susikaupusių plastikinių, stiklinių bei skardinių įvairių formų butelių ir kitos taros. Šios idėjos autoriai patikino, kad tokiuose miesteliuose, kaip Kupiškis, gali atsirasti ir mobilios supirktuvės.
Skatina rūšiavimą
Praėjusią savaitę Panevėžyje Pakuočių tvarkytojų asociacijos bei gėrimų pramonės atstovai surengė konferenciją „Pakuočių ir antrinių žaliavų surinkimo sistemos ir jų perspektyvos Lietuvoje“. Jos metu organizatoriai mūsų regionui pristatė „Eko taško“ supirktuves.
Jose už tam tikrą mokestį superkama stiklinė, plastikinė ir skardinė tara. Taip pat stiklo duženos ir makulatūra.
Tokie punktai kol kas dirba tik Vilniuje ir Kaune. Jų šiuo metu – 24. Modernios ir kompaktiškos supirktuvės įsikūrusios patogiose vietose – prekybos centrų automobilių aikštelėse, kur žmonės gali lengvai privažiuoti savo transporto priemonėmis.
Prieš trejus metus atsiradę pirmieji supirkimo punktai pritraukė didelį gyventojų dėmesį. Žmonės, pasak idėjos autorių, masiškai tuštino savo rūsius ir sandėlius. Dabar trečdalis punktų klientų – benamiai, iš pristatytų atliekų užsidirbantys pinigų.
Siekiama, kad ir kitų sluoksnių gyventojai vežtų į supirktuves savo atliekas ir taip prisidėtų prie jų rūšiavimo.
Pasak Pakuočių tvarkytojų asociacijos prezidento Juozo Kirdeikio, Lietuva dar smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos priimtų reikalavimų susitvarkyti savo atliekas. Didžioji dalis mūsų šiukšlių vis dar keliauja į sąvartynus. Nors ekologiška gyvensena reikalauja jas rūšiuoti, perdirbti arba panaudoti pakartotinai.
Atsiras Panevėžio regione
„Eko taškų“ idėją pasiūlęs Gėrimų pramonę vienijantis ABBI klasteris 5 – 6 supirkimo punktus žada atidaryti ir Panevėžio regione. Pasak J. Kirdeikio, mažesnių miestų gyventojai taip pat galėtų savo atliekas pristatyti į šias supirktuves.
Be to, juos reguliariai galėtų lankyti mobiliosios „Eko taško“ supirktuvės. Tokios šiuo metu reguliariai lanko sostinės viešojo maitinimo įtaigas, kuriose surenka tuščią tarą.
„Atliktos apklausos rodo, kad mūsų žmonės nori elgtis ekologiškai, tačiau reikia jiems sudaryti patogias sąlygas“, – konferencijos metu teigė ABBI klasterio prezidentas Romas Apulskis.
Dabartinė atliekų rūšiavimo sistema mūsų šalyje, anot jo, lauktų rezultatų neduoda. Į spalvotuosius, vadinamuosius „varpelinius“ konteinerius žmonės pripila nešvarių atliekų ir dažnai jas sumaišo.
Be to, kalbėjusių pranešėjų teigimu, surūšiuotos atliekos neretai keliauja į tuos pačius bendrus sąvartynus. Mat šių veiklą mokesčiais už šiukšles išlaiko gyventojai.
„Eko taško“ supirktuvėse surenkamos švarios šiukšlės keliauja tiesiai į perdirbėjų rankas. Be to, žmones rūšiuoti savo atliekas skatina atlygis.
Jis nėra itin didelis. Už depozito ženklu pažymėtus butelius mokama po 25 centus, spalvoto stiklo duženų kilogramas kainuoja 11 centų, skaidraus – 14 centų. Už plastikinį butelį supirkėjas moka po 3 centus, už gėrimo skardinę – 2 centus. Punktui pristatyta makulatūra kainuoja po 5 centus už kilogramą.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ