Teigiama, kad valdžia ir gyvenimu nusivylę žmonės bus pasyvūs balsuotojai per artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus. Ar reikia ateiti prie balsadėžių ir pareikšti savo valią, ir ką gali pakeisti naujoji rajono Taryba? Kaip ikirinkiminis laikotarpis atrodo įvairių sričių, pomėgių, skirtingo išsilavinimo ir amžiaus rajono gyventojų akimis?
Asta PETRULIENĖ
(Kupiškio m., vyr. istorijos mokytoja)
Šiemet įsigaliojęs Savivaldybių rinkimų įstatymo pakeitimas, pagal kurį į rinkiminius kandidatų sąrašus gali jungtis ir savarankiškai išsikėlę kandidatai. Naujoji įstatymo nuostata reiškia, kad atsirado galimybė „prastumti“ savo žmones į vietos valdžią, apeinant partijas. Dalyvavimas rajono savivaldoje eiliniam piliečiui yra pati realiausia galimybė tapti demokratijos proceso dalyviu, o ne vien pasyviu partijų tarpusavio kovos stebėtoju.
Pastebima tendencija, kad Lietuvoje partiniai žmonės, prisidengdami nepartiškumo skraiste, bando prasmukti į rinkimus. Gal tai yra susiję su tuo, kad Lietuvoje visą laiką reikia kažko naujo, o šie rinkimai vėl tapo palankia proga, kai tiesiog tie patys žmonės gali persigrupuoti ir nauju veidu ateiti į politiką.
Kitas kelias, kai į rinkimus eina žmonės, atstovaujantys stiprioms vietos bendruomenėms ir dėl tam tikrų priežasčių nenorintys būti partiniai. Tie žmonės vietos bendruomenėse yra labai aktyvūs.
Trečia dalis nepartinių kandidatų pavieniai žmonės. Dalis jų buvo Sąjūdžio veikėjai, dėl asmeninių priežasčių nenorėję eiti į partijas. Kiti – tiesiog žinomi pramogų pasaulio veikėjai, mokytojai ar kitų profesijų, judėjimų, organizacijų atstovai, kurie nori išnaudoti savo susikrautą kultūrinį kapitalą rinkimuose.
Savivaldybėje išlieka tas pats principas kaip ir nacionalinėje politikoje – kad veiktų sistema, į politiką visgi turi ateiti ne pavieniai žmonės, bet komandos, turinčios bendrus tikslus, principus, vertybes ir bendrai atsakytų už tai, ką daro. Galima turėti daug labai dorų ir sąžiningų žmonių, bet kas iš to? Jeigu nėra už savo sprendimus atsakingų komandų, tuomet visa sistema byra. Pas mus egzistuoja supratimas, kad jeigu bus visi dori ir sąžiningi, tai dėl visko sutars. Taip nėra, nes ten, kur susiduria interesai, sąžinė lieka antroje vietoje.
Manau, kad vyraujant nusivylimo ir bejėgiškumo nuotaikoms, artėjančiuose savivaldos rinkimuose nedalyvauti nebeišeina. Ankstesnis žmonių pasakymas “ nėra už ką balsuoti“, lyg ir nebetinka: pasiūla didelė ne tik partijoms atstovaujančių, bet ir nepartinių kandidatų.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ