Emigracija Lietuvoje itin išpopuliarino žvejybą užsienyje. Dabartinės kelionių agentūros netgi specialiai siūlo nugabenti savo klientus pažvejoti į žuvingiausias vietas. Viena mėgstamiausių šalių jų lankytojams – Norvegija. Čia lašišą „plėšia“ ir kupiškėnai.
Geriausia žvejyba šiaurėje
Žvejybos aistruoliams Lietuvoje šiais laikais plačios erdvės – ne vienas jų patraukia net ir toliau už savo tėvynės ribų. Tačiau pačiu galingiausiu žvejų traukos tašku užsienyje galima pavadinti lašišų ir upėtakių gimtinę – Norvegiją.
Ši šalis – tikras žvejų rojus. Nepaisant to, kad Norvegija yra šiaurinėse platumose, dėl Golfo srovės čia jau balandį prasideda tikras pavasaris: sužaliuoja žolė, ant medžių išsprogsta lapai. Vasarą oras įšyla iki + 25 C, vanduo fiorduose sušyla iki + 18-200 C. Todėl Norvegijos pakrantėse gausu žuvų.
Jūroje paprastai gaudomos menkės, vilkžuvės, otai, lašišos, jūros ešeriai, plekšnės ir jūrinės lydekos. Upėse plauko karališkieji upėtakiai, lydekos.
„Kupiškėnų mintims“ pavyko pakalbinti neseniai iš tokios žūklės grįžusį Raimundą (pavardė redakcijai žinoma). Jis specialaus kelialapio į norvegišką žvejybą, kokias už didelius pinigus siūlo kelionių agentūros, nepirko, bet meškerei laiko rado lankydamasis pas Norvegijoje gyvenantį giminaitį.
Kupiškėnas svečiavosi pietinėje Norvegijos dalyje, Hordalando apskrityje esančiame Eidfjordo miestelyje. Pašnekovo aplankytas regionas garsėja fiordais ir išvystyta žvejybos pramone. Nors žvejybos aistruoliai, anot jo, daugiausia traukia į Norvegijos šiaurę, ten daugiau žuvies ir ji žymiai didesnė nei kitose šalies vietose.
Tačiau žūklė ir pietinėje Norvegijos dalyje šio vaikino nenuvylė. Jis čia esančiuose fiorduose pagavo menkių iki 3 kilogramų svorio ir smulkių skumbrių. Be to, žvejodamas lietuvis galėjo stebėti nuostabų laukinių delfinų šokį.
Jūroje – tikra laisvė
Žvejys daugiau galėjo papasakoti apie žvejybos taisykles Norvegijoje.
Pasak Raimundo, visiškai neribojama tik žūklė jūroje. Tik, aišku, tai nereiškia, jog čia galima elgtis grobuoniškai.
„Jūroje gali žvejoti ką tik nori ir kuo nori (tik omarų skaičius ribojamas). Jei pas mus tinklais gaudyti žuvies negalima, tai čia tam kliūčių nėra. Bet jei norėsi laimikį vežtis į Lietuvą, daugiau kaip 16 kilogramų už dyką negalėsi pasiimti“, – pasakojo iš Norvegijos grįžęs jaunuolis.
Trokštantiems lašišos Raimundas pataria prie Norvegijos jūros žvejoti vykti rugpjūčio mėnesį. Tuomet jos čia pasirodo prie krantų.
Tuo tarpu upėse šias žuvis geriausia gaudyti liepos mėnesį. Tik šiuose vandens telkiniuose žūklės taisyklės gerokai griežtesnės. Visoje Norvegijoje upėse, įtekančiose į jūrą, nuo rudens iki pavasario žvejoti draudžiama. O kai žvejyba jau leidžiama, reikia nusipirkti vienos paros bilietą.
Eidfjordo savivaldybėje, Raimundo žiniomis, toks leidimas kainuoja apie 300 kronų (127 litus). Ir, be to, čia bilietas skiriamas tik trims asmenims viename upės krante ir trims kitame.
Taip pat reikia žinoti, kad Norvegijoje draudžiama žvejoti natūralias lašišas. Pasiimti galima tik šios rūšies žuvis, pasprukusias iš fabrikų.
„Laukinės lašišos ten saugomos. Pasiimti galima tik sugautą lašišą, kuri būna išsprukusi iš veislynų. Jas atskirti nesunku – šios žuvys daug riebesnės ir didesnės už natūralias, ir jų pelekai dažnai būna apdriskę“, – aiškino kupiškėnas.
Brangi pramoga
Meškerės gerbėjams Raimundas patarė pasiimti meškerę storu valu. Taip daro ir patys norvegai, kurie į vandenį, pasak pašnekovo, įleidžia visą girliandą kabliukų ir ištraukia ją pilną žuvies.
„Norvegijoje tikrai daug žuvies“, – pabrėžė žvejys.
Tačiau daugiausia, anot jo, norvegai žvejoja tinklais. O jei nori tiesiog papramogauti, išplaukia 60 tūkst. litų kainuojančia valtimi, kurios variklis papildomai kainuoja dar 100 tūkst. litų. Meškerė Norvegijoje kainuoja apie 1 500 litų.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ