Užsienio spaudoje pasirodė pranešimai, jog ši žiema, mokslininkų nuomone, Europoje gali būti šalčiausia per visą tūkstantmetį. O kai Lietuvoje kelių priežiūra antra žiema erzina vairuotojus, ar nevertėtų pagalvoti apie roges. Šiauriniai šunys pastaraisiais metais vis labiau populiarėja mūsų kraštuose.
Įkūrė veislyną
Haskių, malamutų, laikų veislių šunys tiesiog užburia akį. O tokią žiemą, kaip ši, šiauriniai šunys atrodo dar įspūdingiau. Gal todėl vis daugiau lietuvių nusprendžia įsigyti būtent šių veislių augintinius.
Tačiau, pasirodo, jų grožis – gana brangus ir daug vargo kainuojantis dalykas. Ir kai kurie šiauriniai šunys dėl to atsiduria gyvūnų prieglaudose.
Ugnė Gaudiešiūtė iš Panevėžio jau ketverius metus augina Aliaskos malamutų veislės kalytę Troją. Ši šeimininkei tapo tikru iššūkiu, tačiau aštuoniolikmetė mergina taip susižavėjo malamutų veisle, jog netoli Karsakiškio įregistravo veislyną „Šiaurinė žvaigždė“.
„Jei turi veislyną, tai dar nereiškia, kad ten gyvena gauja šunų. Veislynas reikalingas tam, kad galėtum pažinti tam tikrą veislę ir ją patobulinti. Be to, ateityje po mokslų aš planuoju aktyviau užsiimti su šiais šunimis – jie mane tiesiog užbūrė“, – kalbėjo mergina.
Jos veislyno augintinė Troja šių metų pradžioje padovanojo pirmąją mažylių vadą, kurią panevėžietei buvo nesunku parduoti. Juos, pasak Ugnės, lietuviai tiesiog išgraibsto, nors mažo grynaveislio malamučiuko kaina Lietuvoje prasideda nuo 2Â 000 litų.
Lyderiavimas prigimtyje
Lietuviai Aliaskos malamutų veislę dar tik po truputį atranda – pirmieji malamutai į mūsų šalį atvežti prieš aštuonerius metus. Ir jų šiandien čia gali būti iki šimto šunų.
Ugnės kalytė Troja prieš ketverius metus tebuvo dvidešimt ketvirta.
„Ir haskiai, ir malamutai į Lietuvą atkeliavo beveik vienu metu. Šiauriniai šunys pas mus išpopuliarėjo prieš kelerius metus. Tačiau Aliaskos malamutų Lietuvoje vis dar mažiau nei kitų kinkomų šunų“, – sakė Ugnė.
Auginti malamutą, pasak pašnekovės, reikia didelės kantrybės. Tai šuo, kuriam patinka lyderio pozicija. Jis nemėgsta paklusti šeimininkui.
„Šiauriniams šunims būdinga gyventi sau, jie linkę dominuoti. Kadangi šie šunys nuo seno buvo kinkomi į roges, kur konkuruodavo su kitais šunimis, į jų kraują įaugo polinkis varžytis dėl lyderio vietos. Todėl dresiruoti jį gali tik griežto charakterio žmonės“, – aiškino Ugnė.
Be to, pasak merginos, prieš 35 tūkst. metų atsiradusios veislės šunys mažiausiai nutolę nuo gamtos. Todėl jiems paukščiuko giesmelė gali būti malonesnė nei šeimininko komanda.
„Malamutas gali gulėti ant sofos, bet gamta – jo stichija. Manęs iki šiol nesiliauja stebinti šios veislės šunų emocijos lauke, ypač žiemą. Sniegas, vėjo ūžesys juos tiesiog užvaldo“, – apie šiaurinio šuns būdą kalbėjo pašnekovė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ