Vienas po kito stringa Savivaldybės suplanuoti projektai. Dar prieš mėnesį paaiškėjo, kad naujų patalpų teks palūkėti Šv. Kazimiero vaikų globos namams, o dabar kyla didelių abejonių, ar geresniame būste kada nors gyvens ir Kupiškio socialinių paslaugų centro Subačiaus filialo seneliai. Viltį po truputį praranda ir juos prižiūrintys bei neįtikėtinai sunkiomis sąlygomis plušantys darbuotojai.
Vargas darbuotojoms
Dar 1926 metais statytas pastatas Subačiuje, kuriame šiandien glaudžiasi 25 seneliai su visiška arba daline negalia, apgailėtinos būklės. Netgi Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis sutinka, kad tokį pastatą geriau nugriauti nei suremontuoti, nes jame teikti priežiūros paslaugas žmonėms pagal keliamus reikalavimus tikrai negalima.
Tačiau nepaisant didžiulių trūkumų nuo seno Subačiaus senelių namais vadinama įstaiga kol kas vis dirba.
Sunkiausia čia turbūt patiems šių namų darbuotojams. Jiems savo klientus prižiūrėti fiziškai sudėtinga – trūkstant reikalingos įrangos, senelius aptarnaujančios moterys visus darbus privalo atlikti savo rankomis.
„Mūsų darbuotojoms ir nugaras, ir rankas skauda nuo tokio darbo. Šiuose namuose didžioji dalis gyventojų patys nevaikšto, o jiems kilnoti nėra jokios įrangos“, – sakė Kupiškio socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Dalytė Bukavičienė. Didžiajai daliai šių namų gyventojų reikalingos funkcinės lovos, tačiau išlipti iš jų be papildomos pagalbos labai sunku, todėl tenkinamasi paprastomis tachtomis, iš kurių gyventojai keliasi įsitvėrę virvės.
Itin sunku tokius ligonius darbuotojams išgabenti į lauką. Daug fizinių jėgų reikalauja antrame pastato aukšte esantys seneliai. Juos stačiais laiptais moterys neša ant rankų – lifto čia nėra.
O jei reikia dar toliau gyventoją pavežti, tenka ir į automobilį jį įkelti. Specialiai neįgaliesiems pritaikyto automobilio Subačiaus filialas neturi.
„Mūsų gyventojai nėra lengvo svorio. Kartais, jei reikia pas gydytojus juos nuvežti, kviečiamės greitosios medicininės pagalbos automobilį. Bet ne visada ir šis gali mums padėti“, – kalbėjo D. Bukavičienė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ